Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Alfa.lt nuotr.
Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistosios laisvės atėmimu iki gyvos galvos Almos Svirbutavičienės (buv. Bružaitės) skundą sušvelninti bausmę.
Du savo vaikus nužudžiusi nuteistoji prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, kuria atmestas jos prašymas paskirti jai terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
A. Svirbutavičienė skunde teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jos prašymą, turėjo tiesiogiai taikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“ pateiktus išaiškinimus. Be to, nuteistoji remiasi Vyriausybės pastabomis byloje „Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą“, pagal kurias ji vertina, kad galėjo ir gali pasinaudoti minėto EŽTT sprendimo išaiškinimais, kreipdamasi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Vyriausybės pozicija, kad byloje „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“ nurodyta reglamentavimo spraga dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo išaiškinimus. Pasak teisėjų kolegijos, tokia spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reglamentavimą, o pagal Konstituciją teismas nėra teisėkūros subjektas.
ELTA