Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Silvijos Sakevičiūtės nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Anykščių rajono savivaldybė
Renginio moderatorei Daivai Banaitei pristatant susirinkimo temą, buvo pateikta aktuali informacija apie atliekų surinkimo ir tvarkymo situaciją Anykščių rajone. Kazys Šapoka apžvelgė rajono atliekų tvarkymo statistiką, problematiką ir situaciją rajone, akcentuodamas metinių atliekų kiekių augimą ir būtinybę skatinti tinkamą rūšiavimą. Pasak jo, teisingas atliekų rūšiavimas yra svarbus tiek aplinkosaugai, tiek finansinei naštai mažinti.
URATC direktorius Ramūnas Juodėnas pažymėjo, kad Anykščių rajonas išsiskiria didžiausiu atliekų kiekiu (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje) visoje apskrityje. Jo teigimu, būtina atidžiau stebėti bioskaidžių skaidžių atliekų tvarkymą ir ieškoti būdų šį procesą optimizuoti.
Diskusijos ir gyventojų įžvalgos
Renginio metu gyventojai dalyvavo diskusijose, dalijosi savo pastebėjimais ir siūlymais. Atsakingi specialistai išsamiai pristatė planus, susijusius su atliekų rūšiavimo, surinkimo ir perdirbimo organizavimu. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip tobulinti paslaugų kokybę, skatinti rūšiavimą ir mažinti aplinkos taršą. „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė visiems dar kartą priminė atliekų rūšiavimo svarbą, kokios atliekos ir kaip turi būti rūšiuojamos. Dar prieš prasidedant susitikimui organizavo edukaciją, uždavė gyventojams klausimus rūšiavimo tema ir teisingai atsakiusiems įteikė dovanas.
Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio įžvalgos
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis pabrėžė finansinį atliekų tvarkymo išlaidų aspektą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad didelę dalį išvežamų atliekų sudaro bioskaidžios atliekos (tokios kaip žolė, šakos ir daržo augalų liekanos, maisto, virtuvės atliekos), kurios sudaro net 53,1 proc. visų mišrių atliekų patenkančių į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius.
Atsakingai rūšiuodami gyventojai prisidės prie kainų nedidėjimo, jų stabilizavimo. Kuo daugiau namų ūkių atliekų (žolę, lapus, daržo atliekas) kompostuosime savo ruožtu namų valdose arba naudosimės rajono kompostavimo aikštelės paslaugomis, tuo mažesni kiekiai jų bus išvežami į Utenos rajono atliekų tvarkymo centrą ir mažės išlaidų kaštai. Atkreiptinas dėmesys, maisto virtuvės atliekas visi privalome rinkti pagal atliekų direktyvą, jas turime rinkti atskirai nemaišant su mišriomis atliekomis, jas perdirbant maisto atliekų apdorojimo įrenginiuose.
Susitikimo metu meras pateikė įžvalgas ir dėl mišrių atliekų apdorojimo, jų deginimo. Atliekų deginimas yra pigesnė atliekų tvarkymo alternatyva, nei jų šalinimas sąvartyne dėl nustatyto valstybės taršos mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas. Tačiau atliekų vežimui į deginimo įrenginius 2023–2024 metais buvo padaryta po daugiau kaip 500 reisų, kas sąlygoja CO2 pėdsako mūsų atmosferai po 15,96 tonos kasmet. Kęstutis Tubis siekdamas sumažinti gaunamas atliekų perdirbimo išlaidas, kartu su seimo nariu Arūnu Dudėnu inicijuos susitikimus su įstatymų priėmėjais, dėl galimų įstatymų pataisų.
Meras pateikė išsamius skaičius: 2023 m. degiųjų atliekų tvarkymo sąnaudos siekė 582,2 tūkst. Eur (147,8 tūkst. Eur – transportavimas), o 2024 m. šis skaičius šiek tiek padidėjo iki 582,5 tūkst. Eur (iš jų transportavimas 154,5 tūkst. Eur).
Bendradarbiavimo svarba
Susirinkimas dar kartą įrodė, kad atliekų tvarkymo klausimai yra aktualūs gyventojams, o sprendžiant šiuos iššūkius būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp savivaldybės vadovų, specialistų ir gyventojų. Tik veikdami išvien, galima užtikrinti efektyvų ir tvarų atliekų tvarkymą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Dėkojame gyventojams dalyvavusiems susitikime.