Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Šimtui Lietuvos gyventojų tenka 2,4 atvejo, kai vaikams priteistus alimentus reikia išieškoti priverstinai. O šimtui gyventojų Estijoje - tik 0,7 atvejo. Tokius skaičius pateikia Lietuvos antstolių rūmai.
Lietuvoje situacija kiek geresnė nei Latvijoje, kur šimtui gyventojų tenka 2,8 priverstinio alimentų išieškojimo proceso, tačiau iš valstybės biudžeto mūsų šalyje išlaikoma labai daug vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų, - net 21 tūkstantis.
Kiekvieną mėnesį vaikams, kurių neišlaiko tėvai, skiriama 1,3 milijono eurų.
ELTA primena, kad nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo mokėtų vaiko išlaikymo išmokų administravimą perėmė „Sodra“.
Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų.
Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.
Kaip yra sakęs „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis, „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikrinama informacija ir rengiama detali skolininkų duomenų bazė. Aktyvius išieškojimo veiksmus žadama pradėti antroje šių metų pusėje.
„Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.
Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiamas prašymą tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė