„Antrą kartą aš tavęs nebepaleisiu“

Šiauliai

Su­tuok­ti­niai Ma­rius Iva­naus­kas ir Ag­nė Kup­ry­tė-Iva­naus­kie­nė šian­dien su­tin­ka – jų mei­lės is­to­ri­ja ver­ta tik­ro ro­ma­no, nes tik­rai ne kiek­vie­na po­ra iš­gy­ve­na tiek, kiek iš­ban­dy­mų pa­ty­rė jie.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT

347182

Vasario 10-ąją dukrelės pirmąjį gimtadienį atšventę Marius ir Agnė Ivanauskai, žvelgdami į praeitį, iki šiol nuščiūva nuo to, ką jiedviem teko patirti. Dešimt metų laukę kūdikio gimimo, net drauge pagyvenę neįgaliųjų vežimėliuose, sutuoktiniai dabar juokdamiesi dėkoja siaubingai avarijai, įvykusiai Šiauliuose 2013-ųjų rugsėjį. Marius tuomet pagalvojo, kad Agnė žuvo, bet viskas ėmė klostytis lyg kino filme...

Žmogus neįgalus tiek, kiek nepritaikyta aplinka

Rytoj, kovo 1 d., pasaulis minės Tarptautinę žmonių su negalia vežimėlio dieną. Nuo vaikystės dėl negalios ratukais judančio Mariaus gyvenimas – tikras įrodymas to, kad negalia nėra kliūtis gyventi taip, kaip nori. Vyras svajojo vairuoti, turėti namą, žmoną, vaiką – visa tai jis ir turi. Maža to, daug metų jis troško pamatyti Šiaurės pašvaistę. Šiaurės pašvaistėmis pastaraisiais metais gamta dosni – Mariui ir ši svajonė išsipildė.

Agnė sako nesvajojusi apie Šiaurės pašvaistę, bet labai norėjusi turėti šeimą, kūdikį. Kai Marius grožėjosi įspūdingu gamtos reginiu, ji jau laukėsi, bet gulėjo kojas iškėlusi du su puse mėnesio Kauno klinikose dėl kilusių problemų. Galiausiai dukrą pavyko pilnai išnešioti, pagimdyti sveiką mergytę, tad ir Agnei likimas dovanų, už tai, kad išdrįso paklausyti širdies, atseikėjo su kaupu.

Praėjusių metų gale išsikėlę iš buto ir pasitikę didžiąsias metų šventes ką tik įsigytame name, sutuoktiniai šiandien juokiasi – ne, jie nėra milijonieriai. Greičiau – milijonieriai „į minusą“. Be abejonės, pasiėmė paskolą iš banko, kad įsigytų namą. Bet paskola, nesvarbu, kokio dydžio bebūtų, nekelia streso, kai tiek daug gyvenimo dovanų sulaukė: po namus laksto nuostabaus grožio dukra Meda, Agnė, būdama motinystės atostogose, ją dar pati maitina, o ir Marius visada gali pagelbėti. Dirbdamas logistikos specialistu turi pasirinkimą – gali automobiliu vykti į darbą arba dirbti iš namų.

„Visos kliūtys įveikiamos. Žmogus neįgalus tiek, kiek nepritaikyta aplinka“, – sako Marius, o Agnė priduria: „Mano brolienė, kai susipažino su Mariumi, sakė net nepastebinti jo negalios. Vienintelis dalykas – jis sėdi. Artimieji jau pamiršo, kad jis juda ratukuose.“

Iš su­mai­to­to „Su­ba­ru“ ug­nia­ge­siai mo­te­rį iš­lai­pi­no per ke­lei­vio pu­sės du­re­les. Vai­ruo­to­ja bu­vo pa­gul­dy­ta ant ne­štu­vų ir sku­biai iš­ga­ben­ta grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu į Šiau­lių li­go­ni­nę. (Etap­lius.lt ar­chy­vo nuo­tr.)

Susitiko po 10-ies metų

Sutuoktiniai šiandien sutinka – jų meilės istorija verta tikro romano, nes tikrai ne kiekviena pora išgyvena tiek, kiek išbandymų patyrė jie.

Marius su Agne susipažino prieš 20 metų, studijuodami Kaune. Marius yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar Lietuvos sporto universitetas), o Agnė yra diplomuota psichologė-psichoterapeutė, mokslus baigusi Vytauto Didžiojo universitete.

„Tais laikais buvo tokia susirašinėjimo platforma „mIRC“. Ten susipažinome, susitikome draugų vakarėlyje, pradėjome draugauti, o po kažkurio laiko, jau studijoms besibaigiant, išsiskyrėme“, – prisimena moteris.

Atsitiko taip, kad Agnė ištekėjo, santuoka nesusiklostė – ji išsiskyrė. Nors po jų pirmos pažinties su Mariumi jau buvo praėję 10 metų, nežinia kokiu būdu, lyg nujausdamas, kad Agnė laisva, Marius jai ėmė ir parašė. Suprasdamas nelengvą psichologinę būseną, pakvietė atvykti į Monciškes. Marius vasaromis ten dirbdavo neįgaliųjų stovykloje, tad Agnę ragino pajūryje atsigauti po visų skyrybų išgyvenimų.

„Pajūryje pabendravome kažkiek, ir aš išvažiavau namo. Vėl išsiskirstėme, kas sau – aš į Prienus, o jis į Šiaulius“, – mena moteris. Tačiau Marius Agnės paleisti nenorėjo. Vieną rugsėjo penktadienį pakvietė ją, bevykstančią iš Prienų į Mažeikius pas mamą, užsukti į jo darbą arbatos išgerti.

Tas penktadienis – 2013-ųjų rugsėjo 27-oji – ir tapo lemtingu gyvenimo kelionėje. Beje, šią datą ir šiauliečiai puikiai atsimena dėl Tilžės gatvėje, ties degaline „Jozita“, įvykusios kraupios avarijos.

Nuo vai­kys­tės dėl ne­ga­lios ra­tu­kais ju­dan­čio Ma­riaus Iva­naus­ko gy­ve­ni­mas – tik­ras įro­dy­mas to, kad ne­ga­lia nė­ra kliū­tis gy­ven­ti taip, kaip no­ri. Vy­ras sva­jo­jo vai­ruo­ti, tu­rė­ti na­mą, žmo­ną, vai­ką – vi­sa tai jis ir tu­ri.

Moterį vadavo ugniagesiai

„Etaplius“ tuomet rašė, kad apie 17 val. 34 min. Tilžės gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., gim. 1984 m., vairuodama automobilį „Subaru Forester“, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio „Alfa Romeo“, kurį vairavo A. Ž., gim. 1987 m., ir su juo susidūrė.

Po smūgio stipriai sumaitotos mašinos apsisuko gatvėje ir nulėkė prie šaligatvio. „Alfa Romeo“ vairavęs vaikinas iš mašinos išlipo pats. „Subaru“ sėdėjusiai moteriai išvaduoti net prireikė ugniagesių-gelbėtojų pagalbos.

Iš sumaitoto „Subaru“ ugniagesiai moterį išlaipino per keleivio pusės dureles. Vairuotoja buvo paguldyta ant neštuvų ir skubiai išgabenta greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Šiaulių ligoninę.

Vėliau teisme paaiškėjo, kad Agnė, išvažiuodama iš degalinės „Subaru“ automobiliu, kalta nebuvo. „Alfa Romeo“ smarkiai viršijo leistiną greitį – važiavo 130 km/val. greičiu ir dar lenktyniavo su „Audi“. Vairuotoja, išvažiuodama iš degalinės, niekaip negalėjo numatyti, kad „Alfa Romeo“ taip stipriai padidins greitį, kad ji nebespės išsukti į Tilžės gatvę.

„Pagalvojau, kad ji žuvo“

Šie faktai skamba gana sausai, bet Mariui ir Agnei, turėjusiems tądien susitikti, jie sukėlė tikrai didelių išgyvenimų.

„Šiaulių nepažinojau, piko metu turėjau įsukti į Vairo gatvę, kurioje yra Mariaus darbovietė, bet pravažiavau. Todėl įsukau į degalinę, norėdama apsisukti. Išvažinėjant, į mane ir trenkėsi milžinišku greičiu atlėkusi „Alfa Romeo“. Kadangi man buvo sutraiškytas kulnakaulis, sukrėstos smegenys, išvežė į ligoninę“, – mena Agnė.

Vežama į ligoninę, moteris susirūpino, kaip pranešti Mariui kas jai nutiko. Telefonas buvo sudaužytas, greitosios pagalbos medikė pasiūlė savo, bet Agnė nemokėjo atmintinai Mariaus telefono...

O Marius tą vakarą, nesulaukdamas Agnės, bandė jai skambinti, bet telefonas buvo išjungtas... Į darbovietę atėję kolegos papasakojo, kad prie „Jozitos“ – didelė avarija. Marius pagalvojo, kad Agnė greičiausiai užstrigusi kamštyje, todėl ir neatvažiuoja laiku.

Vyras nutarė pavažiuoti Tilžės g. link, pasidairyti, ar išsiilgtoji draugė neužstrigusi automobilių spūstyje.

„Pamačiau, kad ugniagesiai tvarko avarijos vietą ir išvydau sudaužytą Agnės automobilį. Vairuotojos pusė buvo visiškai sumaitota... Pagalvojau, kad ji žuvo. Tikrai“, – sako Marius.

Tokias mintis dar sustiprino prie automobilio pamatytas vaizdas – rausvo skysčio bala. Marius tikrai prisiminė, kaip pajūryje į Agnės automobilį pylė žalią antifrizą...

Vyras iškart paskambino sesės sutuoktiniui, kuris yra policininkas ir, pasirodo, atsitiktinai tuo metu važiavęs pro šalį, sustojo pažiūrėti. Nustebęs Mariui jis pasakė Agnės nepažinęs. Šie žodžiai dar labiau išgąsdino. Jis pamanė, kad Agnė buvo taip smarkiai sužalota, kad net sesės vyras jos nepažino...

„Na­muo­se pa­si­da­riau nėš­tu­mo tes­tą ir pa­mir­šau. Kai pri­si­mi­niau, žiū­riu – dvi juos­te­lės. Kva­pą užė­mė. Ži­no­ki­te, iš tik­rų­jų įkvėp­ti ne­be­ga­lė­jau“, – be­si­džiaug­da­ma duk­re­le Me­da šian­dien iš­gy­ve­ni­mais da­li­ja­si Ag­nė Kup­ry­tė-Iva­naus­kie­nė.

„Antrą kartą nebepaleisiu“

Galiausiai Mariaus šeima susisiekė su ligonine, išsiaiškino, kad moteris gyva. „Jų šeima labai artima. Kai išėjau iš rentgeno kabineto, visi stovėjo koridoriuje išsirikiavę. Jie viskuo ligoninėje pasirūpino – nuo vandens stiklinės iki akinių, kurie buvo avarijoje sudužę“, – prisimena Agnė.

Tiesa, ji dar paskambino ir savo mamai, kad nebeatvažiuos į Mažeikius.

„O aš tokiomis aplinkybėmis ir su būsima uošve susipažinau. Ligoninėje“, – nusijuokia Marius.

Agnė gydėsi ilgai, medikai ją operavo. „Kartą su Mariumi gėrėme kavą, jis laikė mano ranką ir pasakė: „Vieną kartą tave paleidau, antrą kartą aš tavęs nebepaleisiu. Niekur nebeišvažiuok, perkam butą, gyvenam. Atsakiau, kad jei butas bus su vaizdu į avarijos vietą, – gerai“, – prisimena moteris, besijuokdama, kad panašiai taip ir nutiko. Jų įsigytas butas ir buvo netoli avarijos vietos.

Kadangi Agnė gydėsi Šiauliuose, čia ir pasiliko gyventi. „Taip mūsų šeimos istorija ir prasidėjo. Turėjo taip atsitikti. Avarija mums buvo lemtinga. Kartais galvoju, kad sutikusi vairuotoją, dėl kurio kaltės patekau į avariją, jam padėkočiau“, – šypsosi moteris, pusę metų dėl traumos negalėjusi vaikščioti.

Marius turėjo kelis neįgaliojo vežimėlius, tad ratukais jie abu kurį laiką visur, kur reikia, važinėjo. O po trejų metų, rugsėjo 10 d., įsirengę butą, Monciškėse prie jūros susituokė.

Kūdikio laukė kone 10 metų

Įsikūrus Šiauliuose, Agnė įsidarbino Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir Radviliškio V. Kudirkos progimnazijoje psichologe. Nuo pat vestuvių sutuoktiniai labai norėjo susilaukti vaikelio, bet 10 metų svajonė nesipildė.

Marius net buvo pradėjęs kalbėti, kad su žmona reikėtų vykti į Rygą ir išbandyti dirbtinį apvaisinimą. Agnė to nenorėjo. Būdama psichologė žinojo, kad jei nepavyksta, moteris nepastoja, labai išgyvena, nesėkmingi atvejai smarkiai paveikia psichiką ir kūną.

„Vieną dieną mano kolegė pasakė, kad laukiasi ir pasiūlė kasdien pietauti restorane. Man vieną antrą trečią kartą maistas buvo kažkoks neskanus. Po kokios savaitės draugei sakau: „Arba keičiame restoraną, arba vėl valgome darbe.“ Ji nusijuokė ir paklausė, gal aš laukiuosi? „Patariau taip nejuokauti...“ – šmaikštauja moteris.

Bet draugės pasėta mintis nedavė ramybės. Vaikščiodama prekybos centre, Agnė pamatė akciją nėštumo testams, kažkodėl pasiėmė iškart penkis...

„Namuose pasidariau testą ir pamiršau. Kai prisiminiau, žiūriu – dvi juostelės. Kvapą užėmė. Žinokite, iš tikrųjų įkvėpti nebegalėjau. Galvojau, kad nesąmonė. Įšokau į batus, nubėgau į šalia namų buvusią laboratoriją „Rezus“ prašydama padaryti kraujo tyrimą dėl nėštumo“, – išgyvenimais dalijasi Agnė.

Laboratorija pažadėjo atsakymus atsiųsti iki 20 val. Kai vakare po darbo namo grįžo Marius, žmona jam liepė atsisėsti. Iš tikrųjų atsisėsti.

„Tokia diena buvo sunki, galvojau, ką ji čia man tokio pasakys. O kai parodė dvi juosteles...“ – emocijų neslepia ir Marius.

Galiausiai paaiškėjo, kad nėštumas vystosi gerai, bet sutuoktiniai ilgai tylėjo, nesakė artimiesiems, kad laukia šeimos pagausėjimo.

„Mūsų Meda yra visiškas stebuklas. Jos atsiradimas tikrai stebuklingas. Buvome net susitaikę, kad ji bus ankstukė, bet galiausiai gimdymą 39-ąją savaitę net skatinti reikėjo. Pati pagimdžiau“, – sako moteris.

Marius Kauno klinikose su žmona gimdė kartu. „Dviese įėjom, trise išėjom“, – nusijuokia, tęsdamas, kad dukros gimimas visai jų šeimai – stebuklas kvadratu. Jo sesuo su vyru trim mėnesiais anksčiau susilaukė sūnelio.

„Jie taip pat ilgai negalėjo susilaukti vaikelio, o per Velykas naujieną visiems pranešė. Mes, brandūs keturiasdešimtmečiai, pranešėme vasarą, tai mano mama už širdies griebėsi. Nebuvo anūkų kone dvidešimt metų, o dabar, paskutiniu traukiniu, – net du. Nebuvo nebuvo, o tada iškart – du“, – juokiasi laimingas tėtis.

Sveikieji pamiršta neįgaliųjų rūpesčius

Marius sako, kad Lietuvoje žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais, problemų vis dar kyla nemažai. Štai visai neseniai jis norėjo Šiaulius pamatyti, pasikėlęs Prisikėlimo aikštėje stovėjusiu apžvalgos ratu. Negalėjo, nes iki rato privažiuoti jam nepavyko – ten buvo sumontuoti laiptukai.

Ir į Šiaulių kavines patekti jam beveik neįmanoma, nes visur sumontuoti laiptai, nėra pandusų. „Būna pikta, kai su šeima negaliu kavinėje pasėdėti. Atrodo, kad iš principo nepadaro. Šiaulių bulvaras atnaujintas, o pandusų į kavines nėra. Prisikėlimo aikštės apžvalgos sienoje yra sumontuotas liftas nuo pat pirmos atidarymo dienos. Seniau buvo parašyta, kad liftas dėl techninių kliūčių neveikia, o dabar net ir to užrašo nebėra. Agnė buvo užlipusi, o aš – ne“, – problematika dalijasi vyras.

Sutuoktiniai sako, kad balsavimo vietos Šiauliuose jau pritaikytos judantiems ratukuose. Prieš keletą metų šalyje buvo vykdomas projektas, Šiaulių savivaldybės atstovai autobusu jį dvi dienas vežėsi į visas rinkimines apylinkes, siekiant patikrinti, ar į pastatus gali patekti neįgalieji.

„Tik vieną apylinkę Šiauliuose radome nepritaikytą. Seniau turėdavau balsuoti Ragainės progimnazijoje, kuri buvo nepritaikyta neįgaliesiems. Priėmėme labai protingą sprendimą – balsuoti patogiai keliavau į Socialinių paslaugų centrą. Kai valdžia pasuka galvą, sprendimus suranda“, – sako vyras.

Marius puoselėja viltį, kad Šiaulių gyventojai, judantys neįgaliojo vežimėliais, turėtų būti aktyvesni, kolektyviai viešintų problemas miesto valdžiai. Tada situacija keistųsi greičiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt