Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Ukmergėje, Pilies kalne, archeologai aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanų.
„Nors archeologiniai tyrimai Pilies kalne daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų neaptikta“, – teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime.
Pasak archeologo Justino Račo, panašu, kad Pilies kalno parko viršutinė dalis kažkada buvo nustumdyta, nes ten praktiškai nėra jokio kultūrinio sluoksnio.
„Po velėna prasideda molis. Spėjame, kad viršutinė dalis sovietmečio pradžioje buvo nulyginta. 2016 metais tyrimų metu darydami pjūvius tiesiog nepataikėme į tas vietas, kur pataikėme dabar. Tuomet darėme geofizinius tyrinius bandydami identifikuoti pastatų likučius pagal brėžinius, bet nieko nepavyko. Šiemet aptikome, galima sakyti, atsitiktinai, nes vieta neįprasta pastatams. Jų likučius radome tiesiog ant kalno šlaito“, – sakė archeologas.
Praėjusį rudenį atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kasinėjimams atrinktos vietos su kultūriniu sluoksniu, ten ir rasta mūrų liekanų.
J. Račo teigimu, kultūrinis sluoksnis išlikęs tik Pilies kalno pakraščiuose – praktiškai šlaituose.
„Mes radome, kaip spėjame, gynybinio bokšto, kuris pažymėtas 1811 ar 1817 metų plane, liekanas. Paskui aptikome dar kelių mūrinių pastatų vietas“, – sakė archeologas.
Anot jo, ir bokštas, ir pastatai sumūryti iš stambių lauko riedulių, rišti kalkių skiediniu, vietomis tarpai tarp akmenų užpildyti raudonų plytų duženomis.
Netoli gynybinio bokšto aptiktas ir grindinys, vedantis žemyn.
„Taip pat radome dar dviejų pastatų, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, likučius. Juos galima priskirti ant Pilies kalno XVII amžiuje stovėjusiems ir paskui XIX amžiuje sunaikintiems pastatams. Ne veltui kalnas iki šiol ir vadinamas Pilies kalnu“, – tvirtino archeologas.
Jis spėjo, kad greičiausiai ten stovėjo mūrinis dvaras su ūkiniais pastatais.
„Iš rašytinių šaltinių buvo žinoma, kad XIX amžiuje ant šio kalno vykdavo turgus. Tą patvirtina ir archeologiniai radiniai“, – sakė J. Račas.
Anot KPD pranešimo, detalieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje tik įpusėjo. Jie vyks, kol bus tvarkoma ši viešoji erdvė.
„Manau, kad iki metų pabaigos tyrimai tikrai vyks. Atradimų irgi tikimės“, – teigė archeologas.
Anot jo, Ukmergės savivaldybė rastas mūrų liekanas ketina pažymėti ar eksponuoti lankytojams. Dar nenuspręsta kaip.
Ant Pilies kalno viršaus bus įrengta apžvalgos aikštelė, atnaujinti pėsčiųjų takai. Šalia Pilies kalno teka Ukmergėlės upelis, kitoje jo pusėje – Ukmergės piliakalnis, ant jo stovėjo medinė pilis, sudeginta Vytauto ir Jogailos kovų metu 1391 metais.