Ankstyvos vaikystės prisiminimai apie karą

Šiauliai

Foto internetinė.

Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt

89335

Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako!

Kaip kam atrodo, kad būdamas jau labai senas, nebegali prisiminti, kas buvo tomis dienomis, kada tu buvai dar vaikas. Galiu pasakyti, kad prisimenu tos dalykus, kurie anuo metu buvo man labai įdomūs.

Jau beveik visą savaitė kaip girdisi beveik nuolatinis Hitlerio bombonešių gausmas. Pradžioje žmonės daug kas labai džiaugėsi, kad vokiečių kariuomenė išvijo raudonuosius. Bet jau keletas dienų nenutylantis gausmas orlaivių su kryžiais, kaip kam pradėjo atsirasti baimė. O baimė buvo ta, kad dauguma bijojo raudonųjų sugrįžimo. Ir kada beveik nebebuvo girdėti bombų sprogimo bumsėjimo, žmonės apsiramino. Po kaimą pradėjo vaikščioti uniformuoti vyrai, ant kurių aukštų kepurių kaukolinės emblemos. Prasidėjo rudųjų okupacinės valdžios kūrimas. Prisimenu, gal jau po mėnesio nuo karo pradžios, o mes dar gyvenome pas Joniškiavičienę ant kambario, pas mus į kambarį įėjo Bazilionų parapijos klebonas Gilvytis su dviem, kaip šiandieną matau, policininkais. Tėvai iš karto nesuprato to vizito reikšmės. Bet po keliolikos minučių viskas išaiškėjo. Mat, kada užėjo raudonieji ir pradėjo vykdyti nacionalizavimo politiką, tie kurie turėjo daugiau žemės pajuto, kad iš jų žemę gali atimti ir nežinia kam ji atiteks. O žemę pradėjo dalinti taip vadinamėms mažažemiams. Taigi tada klebonas paprašė, kad tėtis imtų kokį 10 ha. Kiek ten ėmė tų dalykų nežinojau, bet atėjus vokiečiams, kartu su policininkais atvyko pasiaiškinti. Bet kiek pamenu, viskas vyko gana ramiai ir taikiai.

Žmonės pradėjo labai kalbėti ir stebėtis, kad hitlerininkai masiškai pradėjo žudyti žydų tautybės žmones. Aš prisimenu, kad neva tai kažkoks Vėgelis iš Makarjos irgi padėjo vokiečiams. Bet ar tikrai jis prisidėjo prie tų kruvinų dalykų, kiek teko girdėti, tiksliai niekas nežinojo. Pasklido kalbos, kad tose vietose kur buvo nužudyti žydai ir jų moterys su mažais kūdikiais, naktimis pradėjo smarkiai vaidentis. Taigi prasidėjo baisūs dalykai. Iš suaugusiųjų kalbų nugirdau, kad į miškus eiti grybauti ar uogauti nepatartina, mat esą miškuose atsirado ginkluotų vyrų, kurie kovojo prieš vokiečius. Nuo Bazilionų miestelio ėjo vieškelis iki plento. Prie vieškelio ant kalnelio gyveno savo sodybėlėje vieniša Žvirkienė. Pas tėvus dažnai ateidavo paprašyti kokios nors pagalbos. Kadangi tėtis buvo kalvis, tai paprašydavo ką nors nukalti. Tėtis dar savo kalvės neturėjo, tai kiek prisimenu nuveidavo pas tokį Baranauskį, kuris turėjo kalvę, ir gyveno Bazilionuose kitaip sakant pasiskolindavo kalvę, juk ką nors nukalti, reikia turėti ne tik kalviškus įrankius, bet ir žaizdrę. Juk norint ką nukalti, metalą reikia įkaitinti. Ir štai vieną kartą minėta moteris atėjo verkdama. Pasisakė, kad policininkai nušovė jos ne visai aiškaus proto sesę, prie Gėluvos ežero. Mat vargšelė nakties metu prie pat ežero susikūrė nedidelį lauželį pasišildymui. Buvo kas pastebėjo ir pranešė neva tai Bazilionų policijai. Šie nuvažiavo ir baimės pilni, visiškai neišsiaiškinę, kas ten kūreno ugnelę, paleido seriją šūvių, o paskui pamatę, kad nušovė visiškai nekaltą motėrėlę, smarkiai gailėjosi. O kaip ten buvo iš tiesų, niekas nežino? Tai šį kartą tiek.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt