Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Autoriaus nuotr.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
Dar iki šv. Kalėdų daugiau nei pusantro mėnesio, bet visur jau jaučiasi šioks toks šurmulys. O prie Akropolio ir eglę papuošė.
Prisimindamas vaikystę, menu gerai kaip buvo laukiamos šitos žiemos šventės. Likus mėnesiui ar kiek mažiau paskersdavo paršą, ir, žinoma, darydavo dešras. Bet prieš tai reikėdavo išvalyti ir išskusti dešrines žarnas. Paskui dešrų darymui primalti tam reikalui atrinktos mėsos ir padaryti faršą. Man labai patikdavo tie darbai, nes mėsmalę sukdavau aš. O kiek visokių kitokių darbų. Ne veltui sakydavo: "Kad darbo tiek daug, kaip kiaulę papjovus."
Tėvelis pripildavo geldą miežių, apšlakstydavo vandeniu ir šiltai padėdavo. Mat jie turėjo sudygti, o po to išdžiovindavo ir girnomis pas kaimyną sumaldavo. Bet tai būdavo daugiau grūdų traiškymas, mat alui daryti, sumalus į miltus netinka. Taigi jau po truputį jausdavosi kalėdinių švenčių artėjimas. Na o eglutę rėdydavome, tik šv. Kūčių dieną. Su tėveliu nueidavome į Vaitiekaus mišką, nužiūrėdavome gražią, bet nedidelę eglutę ir nukirsdindavo. Parnešę į namus kambario kampe pastatydavome į didelės kaladės skylę ir prasidėdavo puošyba. Po karo žaislų daug nebūdavo, tai kabindavome ką turėdavome.
Tai buvo tikros šventės. O dabar prasideda puošyba eglaičių, dar toli iki minėtų švenčių. Kadangi viskas per anksti, šios šventės praranda savo iškilmingumą.