PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Birželio 11 d. 16:53

Andžej Rynkun: „Svarbiausia mūsų darbe – ryžtas ir ramybė“

Vilnius

A. Rynkun su tėčiu Aleksandru

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


134567

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau atliko per 6 tūkst. gelbėjimo darbų. Dažniausiai jiems tenka teikti pagalbą autoavarijų metu ar padėti greitosios pagalbos medikams. Tačiau kartais ugniagesiams tenka atlikti ir labai specifinių gelbėjimo darbų aukštyje ar gylyje, kuriems reikia ypatingų gebėjimų. Tuomet į pagalbą skuba aukštalipiai. Vienas jų, 8-erius metus dirbęs ugniagesiu gelbėtoju, o iš jų dar 7-erius – ir aukšatalipiu, – Andžej Rynkun.

Nuo šių metų balandžio 1 d. A. Rynkun eina Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Jis yra atsakingas už šios valdybos 1-ajai komandai priskirtą specializaciją – darbus aukštyje, gylyje ir griuvėsiuose.

„Šiuo metu kontroliuoju aukštalipių veiklą, sudarau ugniagesių gelbėtojų užsiėmimų tvarkaraščius, vedu aukštalipių gelbėtojų užsiėmimus. Dabar, karantino laikotarpiu, negalėjome rengti aukštalipių užsiėmimų, tad daugiau laiko skyrėme teorinių žinių tobulinimui, praktikavomės rišti mazgus, atlikome kitus su specializacija susijusius darbus“, – sako A. Rynkun.

Buvęs ugniagesys gelbėtojas, turintis dar ir 3-iąjį gelbėjimo darbų vadovo lygmenį, sako, jog ir dabar širdis suvirpa, kai jo 2-oji pamaina, kurioje daug metų dirbo, išskuba į pagalbą žmonėms: „Esant poreikiui aš irgi išvykstu kartu, talkinu, ypač jeigu reikia atlikti kokį gelbėjimo iš aukščio darbą.“

Kiek per aštuonerius metus gesinta gaisrų ir atlikta gelbėjimo darbų, Andžejus vargu ar suskaičiuotų, kai kurie jų ilgam įstringa į atmintį. Neretai aukštalipiams tenka gelbėti žmones, pasiryžusius šokti nuo aukštų pastatų ar tiltų. Už vieną tokią gelbėjimo operaciją ir išgelbėtą gyvybę A. Rynkun buvo apdovanotas VPGT pasižymėjimo ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“.

Pasak Andžejaus, ne visada gelbėjimo operacijos baigiasi laimingai: „Prieš septynerius metus, kai ką tik buvau gavęs aukštalipio kvalifikaciją, gavome iškvietimą, kad žmogus įkrito į šulinį. Darbininkai valė 8 m nuotekų šulinį, vienas jų apsinuodijo metanu ir įkrito į jį, o paskui dar į 15 m gylio vamzdį. Mums teko gerokai paplušėti, kol jį radome ir ištraukėme. Deja, žmogus neišgyveno.“

Paklaustas, ar nejaučia baimės atlikdamas gelbėjimo darbus aukštyje, jis teigė įsiminęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojo Ruslano Ceiko žodžius: „Baimė turi būti visada, kitaip gali neįvertinti rizikos. Sudėtingų operacijų metu tiesiog sukoncentruoji visas savo jėgas, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Svarbiausia mūsų darbe – ryžtas ir ramybė.“

A.Rynkun, teigia, jog visą gyvenimą stengėsi tobulėti. Jis yra ir Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komandos narys, dalyvavęs pratybose Danijoje ir Austrijoje, kuriose teko atlikti darbus griuvėsiuose ir aukštyje. Andžejus Vilniaus Gedimino technikos universitete yra baigęs gaisrinės saugos bakalaurą ir magistrą.

Pasirinkti gaisrinę saugą jį paskatino tėvo – Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Mostiškių komandos ugniagesio pavyzdys. „Vaikystėje gyvenau prie šios gaisrinės ir galima sakyti, užaugau joje. Pavydėjau tėčiui, kai jis vykdavo į gaisrus. Kartą degė kaimyno namas, atvažiavo ugniagesiai ir aš norėjau padėti, bet man neleido, nes buvau per mažas. Todėl baigęs vidurinę mokyklą ir pasirinkau šią specialybę. O 1-ojoje komandoje įsidarbinau po antrojo kurso. Baigęs mėnesio parengiamuosius kursus pradėjau dirbti ugniagesiu gelbėtoju,“ – sakė A. Rynkun.

Pasak Andžejaus, jam patinka ugniagesio gelbėtojo darbas, nes nuolat lauki, reaguoji ir važiuoji gesinti gaisro ar gelbėti. Taip pat džiugina ir bendravimas su kolegomis: „Budėdamas su ugniagesiais pusę savo gyvenimo praleidi, tad jie tampa tarsi antra šeima. Be to, žinai, kad gesinant gaisrą ar atliekant gelbėjimo darbus visada sulauksi pagalbos. Pasitikiu ugniagesiais kaip pats savimi. Mūsų tarnyboje be šito negalima.“