Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
EtapliusŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
1965 m. Ignalinos krašto dukra Irena Laurinčiukaitė, baigusi Vilniaus universitetą ir įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, sugrįžo į gimtąjį kraštą, kur prabėgo visas Jos gyvenimas. Mokytojos kelią pradėjo Ignalinos rajono Šiūlėnų aštuonmetėje mokykloje, keletą metų dirbo Daugėliškio vidurinėje mokykloje, o nuo 1974 metų – Ignalinos 1-oje vidurinėje mokykloje, vėliau pakeitusioje pavadinimą į Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinę mokyklą, nuo 2002 metų iki 2009 metų – Ignalinos rajono gimnazijoje. Per visą gyvenimą dirbo tik trijose darbovietėse – tai liudija Jos ištikimybę, atsakomybę ir ryšį su bendruomenėmis, kuriose dirbo. 1996 m. Mokytojai buvo suteiktas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės vardas – tai buvo ne tik įvertinimas, bet ir Jos profesionalumo bei pašaukimo pripažinimas.
Mokytoja neapsiribojo vien pamokomis – Ji organizavo renginius, statė spektaklius, organizavo mokiniams išvykas į rašytojų gimtines, stengėsi parodyti jiems gražiausias Lietuvos vietas. Ji tikėjo, kad kalba ir kultūra – tai kelias į žmogaus širdį, todėl ir stengėsi šiuo keliu vesti savo mokinius.
Jos ugdytiniai – tai ne tik geri kalbos žinovai, bet ir jautrūs, kūrybingi žmonės. Ji buvo gerbiama kolegų, mylima mokinių, o svarbiausia – išliko šviesos ir gėrio nešėja visose gyvenimo srityse. Užaugino du sūnus, kuriems perdavė tas pačias vertybes.
Nors Jos jau nebėra tarp mūsų, Jos šviesa, darbai ir atminimas gyvens toliau – kiekvieno Ją sutikusio žmogaus širdyje, kiekviename Jos ištartame žodyje.
Ilsėkitės ramybėje, Mokytoja. Jūsų gyvenimas buvo prasmingas, o palikimas – neįkainojamas.