Anapilin iškeliavo archeologas Algirdas Juknevičius

Kaunas

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

196663

Kėdainius sukrėtė skaudi žinia – Anapilin iškeliavo žinomas krašto istorikas, archeologas, Krašto kultūros premijos laureatas Algirdas Juknevičius. A. Juknevičiui šiemet būtų sukakę 67 metai.

Tikras savo srities specialistas, nepaliaujamai ir giliai nagrinėjęs Kėdainių krašto archeologiją ir istoriją, A. Juknevičius bus atsimenamas kaip vienas iškiliausių šių laikų kraštiečių.

Algirdas Juknevičius gimė 1954 m. gruodžio 20 d. Aukštųjų Kaplių kaime, Kėdainių rajone. Baigė Kėdainių antrąją vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete 1977–1982 metais studijavo istoriją ir archeologiją. Apgynė diplominį darbą „Vilniaus Žemutinės pilies senojo arsenalo archeologiniai tyrinai“.  Jo mokytojai buvo garsūs istorikai ir archeologai – prof. E. Gudavičius, prof. P. Dundulis, doc. P. Kulikauskas. Baigęs universitetą, archeologo karjerą pradėjo Paminklų restauravimo ir projektavimo institute, Kauno skyriuje: kasinėjo Pažaislio vienuolyno, Šv. Gertrūdos bažnyčios, Kauno pilies prieigose, taip pat tyrė XVI–XVII a. namų kompleksą Daugirdo gatvėje, Šeduvos (Radviliškio raj.) senąją turgaus aikštę ir tame pačiame rajone esantį etnografinį Kleboniškių kaimą.

1985–1987 m. A. Juknevičius dalyvavo Maskvos MA organizuotoje ekspedicijoje Vidurinėje Azijoje. Ten kasinėjo antikos laikų Ajaz-Kala miesto, buvusioje Chorezmo valstybėje, liekanas.

1984 m. A. Juknevičius pradėjo kasinėti Kėdainių senamiestį, o nuo 1991 metų jį kasinėjo sistemingai. Nuo 1995 metų dirbo archeologu Kėdainių krašto muziejuje.

Kėdainiai archeologą domino todėl, kad yra specifinis Lietuvos miestas, kuris kūrėsi ir augo LDK didikų Radvilų ir Kiškų privačios iniciatyvos dėka, kad miestas formavosi tenkinant didikų ekonominius, politinius ir dvasinius interesus bei ambicijas, kad jame buvo puoselėtos protestantiškos vertybės ir tuo Kėdainiai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų. Be to, Kėdainiai buvo vienas racionaliausiai planuotų ir geriausiai tvarkomų miestų LDK.

Miestų archeologijoje A. Juknevičiui patiko tai, kad ji turi taikomąjį pobūdį –  atkastus pamatus, rūsius, gatvių ir kiemų grindinius galima restauruoti ir pritaikyti naujai paskirčiai.

A. Juknevičius dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse archeologų konferencijose, yra 50-ties mokslinių ir populiarių straipsnių autorius. Istoriją ir archeologiją populiarinančius straipsnius daugiausia skelbė vietinėje žiniasklaidoje, nes buvo įsitikinęs, kad kėdainiečiai turi žinoti savo miesto ir krašto istoriją. Archeologas tikėjo, kad publikacijos iš dalies padeda ugdyti kraštiečių pilietinę savimonę. A. Juknevičius buvo kelių edukacinių projektų bendraautoris. Projektą „Nevėžio lygumos kraštovaizdis, senieji keliai ir dvarvietės“ paruošė su Kėdainių dailės mokyklos pedagogais ir moksleiviais, o projektą „Žinomi, bet nepažįstami“ – su Lenkijos paribio fondu. Pagal pastarąjį projektą su Kėdainių mokyklų moksleiviais kasinėjo žydų ritualinio pastato, vadinamojo „skerdiko namo“, liekanas. 1999–2001 metais dėstė archeologijos kursą Kauno aukštesniosios technikos mokyklos statybininkų-restauratorių specializacijos studentams. Mėgiamas A. Juknevičiaus posakis – „archeologui svarbu atkasti statinę, bet dar svarbiau joje surasti Diogeną“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt