Anapilin iškeliavo Aldona Vladislava Vasiliauskienė-Pajedaitė

Kupiškis

Kupiškio rajono viešosios bibliotekos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Kupiškio rajono viešoji biblioteka

373821

Nesulaukusi Jubiliejaus išėjo Amžinybėn istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Vladislava Vasiliauskienė-Pajedaitė, palikusi ryškų pėdsaką Kupiškio krašto dvasiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dr. Aldona Vasiliauskienė gimė 1945 m. liepos 23 d. Galvydžių kaime (Anykščių r.). Šeimai dėl sovietinės valdžios persekiojimų išsiblaškius, nuo 1948 m. augo Skapiškyje (Kupiškio r.) pas tetą (motinos seserį) Viktoriją Žiogūnaitę. Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 m. dirbo įvairiose Vilniaus mokyklose. 1974 m. neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete. 1975–2006 m. VU Istorijos fakulteto vyresnioji laborantė, vėliau – Religijos studijų ir tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja. 2004–2010 m. – Šiaulių universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. – ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros docentė.

Dr. Aldona Vasiliauskienė, kaip istorijos mokslo atstovė, daug dėmesio skyrė dvasininkijos kultūrinio, dvasinio indėlio atskleidimui, tyrinėjo Lietuvos katalikų intelektualinį sąjūdį, Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir jos narių veiklą. Nuo 2001 m. susidomėjo ukrainistikos tematika, tyrinėjo lietuvių ir ukrainiečių istorinius ir kultūrinius ryšius, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją bei veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė (nuo 2000 m.), Lvovo (Ukraina) Ivano Franko universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja. Parašė arba sudarė daugiau nei dvi dešimtis knygų: „Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla...“ (1995), „Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai“ (1996), „Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas“ gyvenimas ir veikla“ (1998), „Monsinjoras Jonas Juodelis“ (2001), „Mokslo ir idealo keliu“ (2001), „Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos“ (2003), „Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija“ (2004), „Monsinjoras Petras Baltuška: monografija“ (2011), Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (2014), „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“ (2017), „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (2021), „Kunigas Julijonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas: monografija“ (2023), „Tegul visi bus viena“ (2024), „Tarnauti žmonėms – tai tarnauti Dievui“ (2024) ir kt. Publikavo daugiau kaip 1000 straipsnių periodikoje: 500 straipsnių sudaro publikacijos apie Kupiškio krašto žymius žmones, dvasininkus, mokslininkus, menininkus, tremtinius, kraštotyrininkus. Straipsniai spausdinti knygose: „Kupiškis: Gamtos ir istorijos puslapiai“ (2009) ir „Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ (2016), „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ (2019), kasmetiniame almanache „Kupiškis: kultūra ir istorija“.

Skapiškyje savo sodyboje įkūrė arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo kambarį, ukrainistikos knygų kolekciją „Pažintis su Ukrainos kultūra“, organizavo įvairias dvasingumui, istorijos mokslui bei ukrainistikai skirtas konferencijas bei kitus renginius Kupiškio krašte, Utenoje, Šiauliuose, Zarasuose, Vilniuje ir kt. Dr. A. Vasiliauskienė gavo du popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštus (2005). Apdovanota Ukrainos Respublikos Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu (2006), organizacijos „Ukraina pasaulis“ Aukso žvaigždės ordinu (2006) ir kitais šios šalies apdovanojimais, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2016), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2018), Kupiškio rajono savivaldybės mero garbės ženklu „Už nuopelnus“ (2009), Kupiškio rajono savivaldybės prizu „Už nuopelnus kultūrai“ (2016). Įvertinta padėkomis už bibliotekoms Kupiškio krašto bibliotekoms dovanotas knygas bei rankraščius ir kt., o jų iš įvairių Lietuvos vietovių – apie 200.

Gyvenimą skyrusi mokslui, žmonėms ir knygoms susitelkė į dvasingumui skirtas konferencijas, organizavo susitikimus su žinomais mokslininkais, dvasininkais, kultūros darbuotojais, menininkais, skatino tarptautinį bendradarbiavimą.

Skaudi netektis slegia ne tik dr. Aldonos artimuosius, bet ir visą kultūros bei švietimo bendruomenę. Netekome šviesaus, energija spinduliuojančio, bendruomenę telkiančio žmogaus, kurio darbai mūsų atmintyje išliks kaip nesavanaudiško tarnavimo pavyzdys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt