Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Anapilin išėjusios dailininkės Vitos Žabarauskaitės atminimui – paroda Joniškio žemės ūkio mokykloje. Nuotr. Joniškio žemės ūkio mokyklos.
Erika ŠivickaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Pernai liepos 6-ąją amžinybė pasikvietė vieną ryškiausių Šiaulių miesto kultūros asmenybių, dailininkę, tapytoją, dailės pedagogę, Lietuvos dailininkų sąjungos narę Vitą Žabarauskaitę. Šiemet dailininkė būtų minėjusi savo šešiasdešimtmetį. Artėjant atgimimo šventei – šventoms Velykoms Joniškio žemės ūkio mokykloje surengta jos darbų paroda, taip pagerbiant Anapilin išėjusios kūrėjos atminimą ir minint jos jubiliejų.
278069116-399972455462485-4054611494893894984-n.jpg
Kartą neturėdama galimybės iš Joniškio po vykusios parodos į namus parsivežti savo darbų, dalininkė V. Žabarauskaitė apie tai užsiminė tuometiniam Joniškio žemės ūkio mokyklos direktoriui, dabartiniam Lietuvos Respublikos Seimo nariui Liudui Jonaičiui. Mokyklos vadovas sutiko priimti dailininkės darbus ir juos saugoti, kad kas nenutiktų. Po geranoriško mokyklos direktoriaus l. Jonaičio pasiūlymo šiaulietė nusprendė tuos darbus padovanoti mokyklai. Ir tai ne vienintelės V. Žabarauskaitės dovanos. Viename iš interviu ji sakė, kad keturiolika darbų, pieštų pagal Selmos Lagerliof kūrybą, padovanojo Kairių vaikų darželiui, nes Kairiai – jos gimtinė ir ten liko jos įdaiktintas prisiminimas. Kelis darbus palikusi mokyklai, kurioje dirbo. Net dvidešimt paveikslų puošia Senosios Žagarės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčią, kurios rūsyje turistus, piligrimus ir pagalbos ieškančius iki šiol traukia kripta su Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės įkapėmis. Nemažai darbų dovanota Angelų muziejui, Kurtuvėnų regioniniam parkui. ,,Pasielgusi vadybiškai – geriau išviešinti negu rauginti. Žmonės pamatys, pasigrožės“. Tai citata iš Joniškio žemės ūkio mokyklos darbuotojų surinktos medžiagos apie V. Žabarauskaitę, kurios šaknys siekia ir Joniškio rajoną.
Parodos atidarymo metu prisiminimais apie menininkę dalijosi buvęs mokyklos direktorius L. Jonaitis, giminaitė Vida Urbonienė, dailininkės dėdė (tėčio pusbrolis) Juozas Žebrauskas ir kiti. V. Urbonienė prisiminė ankstyvą dailininkės vaikystę pas senelius. Anot jos, jau tada Vita su pagaliuku braukydavo žemę – piešdavo. ,,Ji niekada nemėgo gėlių. Vietoj jų – geriau saldainis ar šokoladas. Būdavo, sutinki gatvėje, pamos ranka ir nuskubės, o kitą kartą kalboms nebūdavo galo. Į kvietimą pasisvečiuoti vis atsakydavo ,,kada nors, kitą kartą“. Meniška siela – ne kiekvienam suprasti“, - kalbėjo dailininkės giminaitė.
Pirmieji tapytojos V. Žabarauskaitės svajonę įgyvendino Šiaulių Gegužių progimnazijos bendruomenės nariai, surengę jos gimtadieniui paminėti skirtą parodą. Joje eksponuoti įvairiais gyvenimo tarpsniais ir įvairia technika sukurti dailininkės paveikslai. Parodoje – net 60 paveikslų, atkeliavusių iš draugų, kolegų, bičiulių namų.
V. Žabarauskaitė kasmet surengdavo po keliolika naujų parodų, nuolat dalyvaudavo kolegų parodose ir pleneruose. Apie 150 personalinių parodų menininkė surengė ne tik Šiaulių mieste, bet ir Joniškio, Radviliškio, Akmenės, Kelmės ir kitų Lietuvos miestų kultūros įstaigose. Dalyvavo parodose užsienyje: Latvijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai. Rašė eilėraščius, pati iliustruodavo savo eilėraščių publikacijas spaudoje.