Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Profsąjungų eitynės „Už demokratiją darbe ir pasaulyje!“. ELTA/Ervin Rauluševičius
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
Naujoje Stokholme įsikūrusio centro „International IDEA“ ataskaitoje teigiama, kad dezinformacija ir manipuliavimas socialinės žiniasklaidos algoritmais, siekiant paveikti rezultatus, yra viena didžiausių grėsmių demokratinėms valstybėms per rinkimų kampanijas.
Šią grėsmę „sukelia aiškus vidaus, užsienio ir nevalstybinių veikėjų noras dalyvauti tokioje veikloje“, sakoma ataskaitoje, pabrėžiant tokias valstybes kaip Kinija, Rusija ir Iranas.
Iš 54 analizuotų 2024 m. vykusių rinkimų 80 proc. jų patyrė „apgalvotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis buvo siekiama formuoti tam tikrus rinkimų rezultatus“, AFP sakė IDEA generalinis sekretorius Kevinas Casas-Zamora.
Tačiau, kai politikai kaltina užsienio įtaką, kyla pavojus, kad diskusijos bus nukreiptos nuo realių problemų, o ar tokios kampanijos „pavyko, ar ne, galima tik spėlioti“, pridūrė jis.
„Klausimas dėl nelygybės, dėl to, kad daug piliečių jaučiasi palikti nuošalyje ir kad jų negirdi politinės institucijos, tikriausiai nusipelno bent jau tokio pat dėmesio, kaip ir išorinės grėsmės, kylančios dėl užsienio kišimosi ar dezinformacijos“, – sakė K. Casas-Zamora.
„Pernelyg didelis dėmesys užsienio kišimuisi yra tam tikras alibi, patogus pasiteisinimas, siekiant atleisti vidaus politikos veikėjus nuo atsakomybės permąstyti demokratijos veikimą ir užtikrinti, kad ji būtų naudinga piliečiams“, – sakė analitinio centro vadovas.
K. Casas-Zamora mano, kad „jei mums rūpi demokratijos ateitis“, lygiai taip pat svarbu kelti klausimus ir analizuoti trūkumus, dėl kurių piliečiai praranda pasitikėjimą savo politinėmis institucijomis.
Pasak jo, 2024 m. 74 nacionaliniuose rinkimuose visame pasaulyje balsavo apie 1,6 mlrd. žmonių, o tai rodo didelį gyventojų norą, kad jų balsas būtų išgirstas, nors pasitikėjimo politika „vis dar trūksta“.
„Svarbiausias nepasitikėjimo politinėmis institucijomis šaltinis tikriausiai yra valstybės veiklos rezultatai teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, – sakė buvęs Kosta Rikos politikas. – Nes būtent tai formuoja piliečių santykį su valstybės institucijomis.“