Analitikai: Rusija masiniais smūgiais tikisi nualinti Ukrainą

Pasaulis

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

288225

Naujausiais masiniais Rusijos smūgiais prieš didžiuosius Ukrainos miestus siekiama išsekinti gyventojus ir oro gynybą, Kyjivui tuo pačiu metu raginant Vakarų sąjungininkus suteikti daugiau ginklų, teigia ekspertai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gruodžio 29-ąją ir naktį iš sausio 1-osios į 2-ąją per atakas paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 atakos dronų „Shahed“.

Per smūgių bangą žuvo apie 50 žmonių.

Kyjivo teigimu, praėjus metams po Maskvos vykdyto Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimo, Rusija per šios žiemos kampaniją smogia civilinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems rajonams.

Rusija teigia, kad taikosi tik į karinius objektus.

Tokiomis atakomis siekiama „išbandyti per pastaruosius 18 mėnesių Ukrainos sukurtos oro gynybos sistemos ribas“, socialiniame tinkle „X“ rašė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrėjas Mickas Ryanas (Mikas Rajenas).

Kyjivo oro gynybos ginkluotė papildyta gynybos sistemomis, įskaitant JAV „Patriot“ bei Prancūzijos ir Italijos kartu sukurtomis MAMBA arba SAMP/T.

Be techninių gynybos priemonių pajėgumų, Rusija „tikrins Ukrainos „šaudmenų dėžės gylį“ ir tikėsis, kad Ukrainai pritrūks perėmėjų anksčiau, nei Rusijai pritrūks raketų ir dronų“, pridūrė į atsargą išėjęs Australijos generolas M. Ryanas.

Sviedinių serija

Tokie mūšiai pabrėžia, kad Rusija didina ginklų gamybą, o Vakarų galybėms vis dar sunkiai sekasi tiekti Ukrainai reikalingus oro gynybos raketų kiekius.

Tokių perėmėjų gamyba yra kur kas sudėtingesnė ir brangesnė nei virtinės paprastų dronų iš gatavų detalių, kokių dažnai griebiasi Rusija.

„Naujausi smūgiai greičiausiai pirmiausia buvo nukreipti į Ukrainos gynybos pramonę“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Kyjivas stengiasi skatinti vidaus gamybą, nepaisant tiekimo iš užsienio sutrikimų.

Rusai „dabar bando pulti karinį-pramoninį kompleksą, įmones, bet ne energetikos objektus, o tuos, kurie susiję su ginklų gamyba“, sakė Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto karinis analitikas Mykola Bielieskovas.

Ukrainos tyrimų centro „Defence Express“ direktorius Serhijus Zgurecas pritarė, kad šalies viduje pradėta gaminti daugiau ginklų nei anksčiau, ypač šaudmenų, dronų, šarvuočių ir navigacinių sistemų.

„Rusai puola ne tik siekdami pralaužti Ukrainos oro gynybą, bet ir norėdami ją nualinti, naudodami dronus, kuriuos labai lengva pasigaminti, ir senas raketas“, – sakė prancūzų konsultantas tarptautinės rizikos klausimais Stephane'as Audrand'as (Stefanas Odranas).

S. Audranas pridūrė, kad siekiama, jog „geriausioms raketoms būtų kuo sunkiau pasiekti taikinius“, ir pabrėžė, kad „raketų rūšiavimas ir jų skirstymas yra sudėtingesnis nei praėjusią žiemą“.

Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas platformoje „Telegram“ parašė, kad rusai iš pradžių leido dronus, paskui 10 hipergarsinių raketų „Kinžal“, kurias Kremlius yra pavadinęs neįveikiamomis, taip pat modernių ir senesnių modelių sparnuotųjų ir balistinių raketų.

Smūgiai buvo suduodami visoje Ukrainos teritorijoje, ne tik iš esmės nejudriose fronto linijose.

Siekiama pakirsti moralę

Tai ženklas, kad Rusijos atakomis taip pat siekiama palaužti Ukrainos civilių gyventojus – tai vienas iš prezidento Vladimiro Putino tikslų nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios invazijos, nurodo ekspertai.

„Vadinamosios Rusijos pergalės sausumoje yra vietinės ir pasiekiamos nepaprastai didelėmis žmonių aukomis. Todėl V. Putinas vėl bando šį alternatyvų svertą spaudimui daryti“, – sakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) politologė Tatiana Kastoueva-Jean (Tatjana Kastujeva-Žan).

„Jo siunčiama žinia yra tokia: „Aš nepasiduosiu, aš galiu viską, jūs kentėsite be atokvėpio ir mirsite, jei nesilaikysite mano sąlygų“, – pridūrė ji.

V. Putino žinia taip pat skirta Vakarams, siekiant parodyti, kad „parama Ukrainai tik pratęsia gyventojų kančias ir paverčia Ukrainą finansine juodąja skyle, kurioje brangiai kainuojanti infrastruktūra gali nukentėti vėl ir vėl“, sakė T. Kastoueva-Jean.

Pasak politinės analizės bendrovės „R Politik“ įkūrėjos Tatjanos Stanovajos, gruodžio 30-osios Ukrainos smūgis Rusijos Belgorodui, per kurį žuvo 25 žmonės, taip pat suteikia naujausioms atakoms atsakomojo pobūdžio.

V. Putinas sako, kad „Ukraina negali pulti mūsų be pasekmių“, sakė T. Stanovaja.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino Vakarų šalis reaguoti ryžtingai ir „paspartinti papildomų oro gynybos sistemų, kovinių dronų (...) (ir) ilgojo nuotolio raketų tiekimą“.

Lenkija taip pat paragino savo sąjungininkes suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų ir atsakyti „Putinui suprantama kalba“.

Kyjivas vis dar laukia kelių Vakarų šalių pažadėtų naikintuvų F-16, kurie galėtų atlikti oro gynybos vaidmenį naudojant raketas „oras-oras“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt