Amžinų seniūnų dinastijai – tiesioginių rinkimų kirtis

Klaipėda

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

89466

Gali būti, kad jau 2020 m. seniūnus kaip ir merus rinksime tiesiogiai 4 metų kadencijai. Seniūną į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Tai numatančios įstatymų pataisos jau aktyviai svarstomos Seime.

Klaipėdos rajono seniūnijų seniūnai tokiems pokyčiams nepritaria ir jau įteikė raštu išdėstytą savo argumentuotą poziciją Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui.

Rinksime 2020 metais?

Seimas po pateikimo jau pritarė tiesioginius seniūnų rinkimus numatančiam Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kuriuos inicijavo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir šios frakcijos narys Petras Čimbaras. Toliau įstatyminės bazės pokyčius nagrinės Seimo komitetai. Kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas būtų valstybės politikas. Siūloma, kad pirmieji tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų kartu su 2020 m. Seimo rinkimais. Seniūnai, priimti į pareigas iki 2020 m. seniūnų rinkimų rezultatų patvirtinimo, pareigas eitų iki 2020 metų spalio 11 d.

Pagal projektą seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą. Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.

Teigiama, jog tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stip­rinti bendruomenes, sutelkti žmones visoje Lietuvoje. Tiesiogiai išrinkti seniūnai esą labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai jų išrinkti, tikėtina, kad pagerės seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, o ir už darbą su gyventojais. Be to, esą didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcija ir valstybės biudžeto pinigų neefektyviu panaudojimu.

Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka 5 metų kadencijai. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Jei dirbi, nėra pagrindo nerimui

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas, paprašytas pakomentuoti tiesioginių seniūnų rinkimų idėją, atsakė: „Buvau Seimo ir Vyriausybės nariu, LŽVS programoje taip pat buvo numatyti tiesioginiai seniūnų rinkimai. Tai atrodo patrauklu, nes gyventojai turės didesnę įtaką renkant seniūną. Susipažinus su situacija Klaipėdos rajono seniūnijose, matosi, kad kai kur gyventojai iš tikrųjų nori pasikeitimų.

Vis dėlto Konstitucijoje yra įtvirtintas kitoks valdžių padalijimas, todėl sunku pasakyti, ar būtų lengva realizuoti šią tiesioginių seniūnų rinkimų idėją. Tačiau aš, kaip meras, pritariu tiesioginiams seniūnų rinkimams. Manau, kad tiems seniūnams, kurie dirba gerai, problemų kilti neturėtų, o tiems, kurie dirba prastai, atsirastų pagrindas pasitempti, nes kitaip grėstų neperrinkimas. Žinoma, yra rizika, kad rinkiminis periodas būtų sudėtingas, nes trukdytų seniūnijų darbui. Tačiau galima alternatyva – ribotas kadencijų skaičius tam, kad nebūtų amžinų seniūnų.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas taip pat pritaria tiesioginiams seniūnų rinkimams dėl paprastos priežasties: „Tie seniūnai, kurie puikiai tvarkosi, yra mėgstami seniūnijų gyventojų, manau, kad būtų tikrai išrinkti bei įgautų svaresnį gyventojų pasitikėjimo mandatą. Be to, tai motyvuotų seniūnus stengtis dirbti gyventojų labui, nes nuo to realiai priklausytų jų galimybė dirbti toliau.“

Pasmerkti politikavimui

Judrėnų seniūnijos seniūnas Zig­mantas Siminauskas „Bangos“ korespondentei sakė, jog džiaugiasi tiesioginiais seniūnų rinkimais. „Tačiau siūlyčiau paskirti politikais visų profesijų specialistus: ūkininkus, vairuotojus, statybininkus... Visi galėtume politikuoti. Tik kas dirbtume? Seniūnas, tapęs valstybės politiku, tikriausiai per kelias savaites išasfaltuos, apšvies gatves, išspręs visas problemas. Deja, nedidinamas seniūnijų savarankiškumas, nesprendžiami finansavimo šaltiniai... Jeigu politika, o ne finansai lemia mūsų gyvenimo kokybę, tai tikriausiai po 2020 metų gyvensime tikrai geriau“, – ironizavo Z. Siminauskas.

Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė tokiems planams visiškai nepritaria: „Įstatymo rengėjas A. Palionis sako, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stip­rinti bendruomenes, sutelkti žmones visoje Lietuvoje, esą šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Noriu pastebėti, kad ir rengiamame naujame įstatyme nėra numatyta didesnių galių realiai spręsti žmonių problemas. Nėra nurodyta, kokiam tikslui reikia sutelkti žmones visoje Lietuvoje. Apie asignavimų padidinimą seniūnijoms taip pat nėra kalbama. Aš manau, kad seniūnui, kaip valstybės tarnautojui, norint tinkamai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas, turi būti numatyta didelė apsauga nuo politinio kišimosi.“

SENIŪNŲ POZICIJA

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono seniūnijų seniūnai oficialią raštišką poziciją dėl planuojamų tiesioginių seniūnų rinkimų įteikė Klaipėdos rajono merui B. Markauskui. Suformuota Savivaldybės ir seniūnų pozicija pasieks ir Lietuvos savivaldybių asociaciją.

Klaipėdos rajono seniūnų vardu Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė rašo: „Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai siūlymą įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir seniūną padaryti valstybės politiku atšaukiant valstybės karjeros tarnautojo statusą vertina neigiamai ir tam nepritaria. Politikus renka piliečiai, valstybės tarnautojais tampama laimėjus konkursą. Politikai priima valstybės valdymo sprendimus, tarnautojai įgyvendina. Politika ir administravimas yra skirtingo pobūdžio, turi skirtingą prigimtį ir jiems taikomi skirtingi teisės aktai. Politika grindžiama laisvų politinių rinkimų metu išreikštu visuomenės pasitikėjimu, o administravimas – valstybės tarnautojų profesionaliais sugebėjimais ar asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurios vertinamos stojant į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojai lyginant su valstybės politikais turi didesnę atsakomybę, daugiau pareigų ir prievolių, jiems keliami aukštesni kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnyba dabar sudaryta kaip institucija, kuri iš savo narių reikalauja aukšto profesionalumo, sąžiningumo atliekant pareigas, gero administracinės ir konstitucinės teisės išmanymo. Tuo tarpu valstybės politiku gali tapti bet kuris įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas pretendentas būti kandidatu į renkamas pareigas, neturintis nei tinkamo išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei gebėjimų.

Vyriausybės išvadoje dėl Seime svarstomų pakeitimų primenamas Konstitucinio Teismo 2002 metais priimtas nutarimas, kad savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę. Tokia situacija, kai seniūnas kaip valstybės politikas būtų pavaldus valstybės tarnautojui – administracijos direktoriui, neatitiktų konstitucinio atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų santykio, t. y., tiesioginiai seniūno rinkimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Įstatymo pataisų projekte nenumatomi seniūnų darbo užmokesčio, veiklos garantijų ir taikomų apribojimų teisiniai santykiai, kartu nėra teikiami Politikų elgesio kodekso, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, Biudžeto sandaros ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įvairius valstybės politikų statuso aspektus, pakeitimai. Nesuprantamas seniūno santykis su meru, administracijos direktoriumi, savivaldybės taryba. Tiesioginių seniūnų rinkimų įvedimas pareikalautų ir nemažai papildomų lėšų, atsirastų 545 „mažos savivaldybės“.

Projekto autoriai deklaruoja gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir norą stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje, tačiau seniūnų rinkimų įstatyme numato, kad kandidatus į seniūnus galės iškelti tik politinės partijos arba galės išsikelti save pats kandidatas, t. y. nebelieka bendruomeninių organizacijų, seniūnaičių, gyventojų iniciatyvos pasirenkant kandidatus.

Klaipėdos rajono seniūnijų seniūnai įsitikinę, kad įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai yra tik politinis sprendimas kvalifikuotus valstybės karjeros tarnautojus – seniūnus pakeisti politinių partijų atstovais – valstybės politikais. Tai įneštų labai daug destrukcijos.“

KOMENTARAI

• Gargždų septintosios seniūnaitijos seniūnaitė, Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Kristina POCIENĖ: „Palaikau tiesioginių seniūnų rinkimų idėją. Tiesiogiai išrinktas seniūnas, manau, labiau stengtųsi, įdėtų daugiau darbinio indėlio, būtų kitoks požiūris į žmogų. Juk visiems aišku, prastai dirbsi – niekas neperrinks. Mūsų seniūnijos ne tokios jau didelės, iškeltus ar išsikėlusius kandidatus daugiau mažiau pažįstame, tad greit apsispręstume, kam patikėti seniūnijas. Kiek teko bendrauti su pažįstamais, draugais, dauguma yra pasiruošę rinkti seniūnus tiesiogiai.“
• Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius POZINGIS: „Vienareikšmiškai pritariame tiesioginiams seniūnų rinkimams – tokia visos Veiviržėnų bendruomenės nuomonė. Ne kartą apie tai diskutavome. Seniūną turi rinkti tie, kurie tiesiogiai džiaugiasi jo darbo rezultatais, tos vietos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt