Amžinosios vertybės prikelia Lietuvą ir Šiaulius

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

13229

Šiauliuose lankėsi tarptautinės katalikiškos organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) delegacija. Ši organizacija Lietuvai ir Saulės miestui reikšminga tuo, kad jos nariai surengė didžiausią pasaulyje parašų rinkimo akciją, skirtą rinkti paramą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui.

Organizacijos nariai visame pasaulyje dėjo pastangas, kad jų šalių vyriausybės pripažintų Lietuvos teisę į laisvę. Vien Brazilijoje buvo surinkta daugiau nei 2 milijonai parašų.

Delegaciją pasitiko Šiaulių miesto šviesuomenė.

Įvertinant ir pripažįstant šios organizacijos nuveiktus Lietuvos labui darbus, savo sveikinimo žodžius sakė tokios iškilios Šiaulių miesto asmenybės kaip aktyvus disidentas bei Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos platintojas Kazimieras Alminas, Šiaulių vyskupijos vadovas vyskupas Eugenijus Bartulis, parlamentaras Stasys Tumėnas. Taip pat sveikinimo žodį lietuvių - anglų kalbomis tarė mero padėjėjas Audris Narbutas bei kiti šventės dalyviai, grojo Šiaulių miesto kamerinis orkestras, choras „Tremtinys“, didžiulį indėlį į šventę įnešė miesto kultūros namai.

Ypatingo dėmesio susilaukė pačios organizacijos vadovas Renato Murta de Vasconcelos. Renato teigimu, šiandien pasaulis susiduria su naujais iššūkiais. Jų pobūdis daugialypis. Galime regėti tiek eižėjančią Vakarų civilizaciją, tiek ir kylančias Rusijos imperines ambicijas.

„Šiandien pasaulyje situacija vėl tampa nerami. Netgi labai liūdinanti. Viena vertus, regime, kaip Rusija atgauna savo pretenzijas į tokias šalis kaip Lietuva. Ši maža valstybė mums be galo brangi, nes ją globoja pati Mergelė Marija. Iš kitos pusės pažvelgę regime tendencijas, griaunančias tiek Vakarų civilizaciją, tiek ir klasikinę šeimą. Vis smarkiau įsigali vadinamoji Gender teorija, kuri nuneigia žmogaus prigimtį ir sako, kad nepriklausomai nuo to, ar gimei berniuku, ar mergaite, gali tapti bet kuo. Ši teorija teigia, kad ne objektyvi tiesa, o mūsų pretenzijos ir įnoriai kuria tikrovę. Mes privalome pasipriešinti šiai kylančiai jėga ir apginti fundamentalius mūsų civilizacijos pamatus“,- įsitikinęs R. Murta de Vasconcelos.

Kazimieras Alminas pabrėžė tokių renginių svarbą Lietuvai: „Ši ilgalaikė draugystė ir kasmetiniai susitikimai mums yra ypatingos svarbos, nes tai yra dėkingumo už didžius darbus apraiška. Tol, kol mokėsime pasakyti „ačiū, kad Lietuva yra“, tol ir būsime verti jos laisvės ir nepriklausomybės. Tol ir turėsime Lietuvą.“

Kodėl Lietuva?

Vienas esminių klausimų: kodėl buvo inicijuotas toks didžiulis darbas dėl šalies, apie kurią kai kurie žmonės net nebuvo girdėję? Kas paskatino dešimtis tūkstančių organizacijos narių susipažinti su Lietuvos nepriklausomybės drama bei aukoti savo laiką, o amerikiečio Fred Porfilio (53 m.) ir kino Daryl Huang (18 m.) atvejais net ir gyvybę? Atsakymas glūdi pačioje organizacijos širdyje ir jos įkūrėjo prof. Plinio Corrêa de Oliveira darbuose, ypač jo veikale „Revoliucija ir kontrevoliucija“. Šiame darbe autorius parodo, kad protestantizmas, Didžioji Prancūzijos revoliucija ir marksizmas yra vienos prigimties ir priskirtini tai pačiai revoliucijai. Revoliucija neigusi bet kokį autoritetą, o retkarčiais bet kokią laisvę. Būtent tai ir įkūnija stalinistinis - komunistinis režimas. Kaip atsakas į šią revoliuciją, autoriaus nuomone, privalo iškilti visuomeninis judėjimas. Privalome tapti kontrrevoliucionieriais ir atstatyti Vakarų civilizaciją šeimos, tradicijos ir nuosavybės pagrindu. Pati organizacijos prigimtis ir mūsų laisvės kova prieš 27 metus susiliejo į gražią ir kilnią vienovę. Būtent ji ir buvo paminėta Šiauliuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt