PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2025 m. Gegužės 8 d. 18:26

„Amnesty International“: Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos gali kelti pavojų civiliams

Lietuva

Sunaikinta mina / KAM/ELTA

EtapliusŠaltinis: BNS.LT


360652

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ teigia, jog Seimo ketvirtadienį priimtas sprendimas pritarti Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą, gali kelti pavojų civilių gyvybėms.

„Sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos yra žingsnis atgal, kuris tik dar labiau susilpnins pasaulinį sutarimą, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti civiliams daromą žalą ginkluotų konfliktų metu“, – sako organizacijos direktoriaus pavaduotoja tyrimams Europoje Esther Major (Ester Meidžor).

„Raginame Lietuvos vyriausybę atšaukti šį sprendimą, dėl kurio gali kilti pavojus civilių gyvybėms“, – teigia ji.

Anot organizacijos atstovės, priešpėstinės minos gali būti pražūtingos civiliams gyventojams, o Lietuvos pasitraukimas yra dalis „nerimą keliančios tendencijos“.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė estų vyriausybė, savo ruožtu Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

Tiek kariuomenės atstovai, tiek už krašto apsaugą atsakingi politikai yra nurodę, jog minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo elementas, o denonsavus konvenciją būtų galima mokyti karius.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Konvenciją buvo pasirišusios viso Europos Sąjungos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

#OTAVA#KONVENCIJA#LIETUVA#PASITRAUKIMAS