Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Organizatorių nuotr.
EtapliusŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė
Kazimieras Sigitas Straigis gimė 1945 m. Išlaužo kaime (Prienų r.). 1960–1965 m. mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas), įgijo meninio medžio, akmens, kaulo apdirbimo specialybę ir dailininko meistro kvalifikaciją. Meninei formacijai įtakos turėjo J. Mozūraitė-Klemkienė, K. Švažas, B. Zalensas.
1965–1971 m. dirbo Kauno dailės dirbinių gamybiniame kombinate „Dailė“ drožėju. Nuo 1971 m. užsiima tik kūrybiniu darbu. Aktyvus plenerų ir simpoziumų Lietuvoje bei Lenkijoje dalyvis. Sukūrė keliasdešimt interjero ir eksterjero skulptūrinių objektų iš įvairių medžiagų, kurie pasklidę po Lietuvos viešąsias institucijas ir erdves: mokyklas, bažnyčias, sanatorijas, prekybos centrus, restoranus, aikštes, kapines ir pan. Gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 m., Tėvynės sąjungos Kauno architektų ir dailininkų klubo „Sfinksas“ narys nuo 1995 m., Kauno dailininkų klubo „Meno sparnai“ narys nuo 1997 m.
Surengė daugiau nei 70 personalinių parodų Lietuvoje, dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Jo kūrinių yra įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, taip pat privatūs kolekcininkai iš Lietuvos, JAV, Švedijos, Danijos, Rusijos, Italijos. Už kūrybinius nuopelnus Kauno miestui ir Lietuvos kultūrai 2015 m. apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu.
Skulptoriaus naudojamų medžiagų spektras labai platus – medis, varis, geležis, akmuo, marmuras, betonas, gipsas, ledas. Kuria apvaliąją skulptūrą, bareljefus, pano, yra sukūręs ir šviestuvų. Pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia drožia medžio skulptūras, kurioms būdinga poetinė, abstrahuota meninė kalba. Medžio skulptūros dažnai tampa poetinėmis metaforomis. Anot kūrėjo, jeigu pavyksta sukurti skulptūrą „tarsi iš nieko“ ir joje atsiveria poezija – „dėl to negaila nei laiko, nei jėgų.
Paroda veiks iki 2025 m. gegužės 31 d.
Organizatorių nuotr.