Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Autorės nuotr.: amatininkė M. Vaišvilienė vėlimo paslaptimis dalijasi su kitais, bet ir pati dalyvauja edukacijose, norėdama išmokti naujų dalykų. Pernai Amatų centre susipažino su taisyklingu advento vainiko rišimu.
Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt
Endriejaviškė Marytė Vaišvilienė, išėjusi užtarnauto poilsio, turi širdžiai mielą užsiėmimą – iš vilnos velia gražius ir patogius daiktus, šiomis paslaptimis dalijasi su kitais. „Girdžiu, kaip pensininkai skundžiasi, kad jie niekam nereikalingi, jaučiasi atskirti, o aš neturiu laiko dejuoti“, – dėstė amatą įvaldžiusi ir jį puoselėjanti moteris.
Amatininkė M. Vaišvilienė vilnos vėlimo ėmėsi sulaukusi pensijos. Prieš 4 metus išmoko ne tik šiuo metu madingas šlepetes, kambarinius veltinius velti, bet ir šalikėlius, riešines, papuošalus, žaislus kurti. Pasak Marytės, tai nelengvas, labiau vyrams tinkantis darbas. „Siūliau endriejaviškėms pasimokyti, bet neatsirado norinčiųjų“, – sakė pašnekovė.
M. Vaišvilienė dirbo Veiviržėnų amatų centro projekte „Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“ – vėlimo amato mokė ten besirenkančius Veiviržėnų seniūnijos kaimų žmones. Ji pastebėjo, koks svarbus Amatų centras šiems žmonėms: jeigu dėl kokių priežasčių negali atvykti į edukaciją, tai sako, kad jaučiasi tarsi kažką praradę. Kurgi kaime jie daugiau išeina – į bažnyčią ir čia.
Nuotaikingai, žaismingai Marytė ragino projekto dalyvius prisiliesti prie šiltos vilnos ir pagaminti kažką gražaus. Amatininkė patyrusi, jog vėlimas malonus, atpalaiduojantis užsiėmimas.
„Visi, kas norėjo, išmoko velti šlepetes, liemenes, šalikėlius – labai džiugu, – prisipažino Marytė. – Šis darbas ir mane įpareigojo tobulėti. Bet šiemet jau nebedirbu projekte, nes turiu pasirūpinti savo mama, skaičiuojančia 91-uosius metus. Visgi su Amatų centru ryšių nenutraukiau – prireikus padėsiu. Beje, čia dirba puikūs žmonės, žavintys pozityvumu.“
Į vilnos vėlimą ji įnikusi žiemą, o vasarą prapuolusi ne tik darže. „Sėdu į savo valtelę ir plaukiu į Kapstato ežerą – meškerioju lynus. Rudenį grybauju, spanguoliauju. Aš neturiu laiko depresuoti“, – kalbėjo M. Vaišvilienė.
Jai patinka gamta, kuri įkvepia kurti. „Net iš paprasčiausių natūralių medžiagų galima kažką gražaus padaryti: antai suvalgius žuvį, iš jos kaulų galima sudėlioti paveikslą“, – atskleidė pašnekovė.