PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Gegužės 6 d. 13:47

Amatą sunku „pagauti“, bet su juo lengva gyventi

Kaunas

„Džiaugiuosi, kad savo kūryba galiu atgaivinti senąsias tradicijas“,- sako amatininkė Veronika Garbulienė.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


129096

Bendraujant su amatininku visada žinai, kad kiekviena pokalbio minutė yra dovana tau, nes amatas įtraukia, su juo gyveni. Amatininkas laiką matuoja darbu ir kūryba – atsakingai saugoja ir perduoda senąsias tradicijas, taip pat rankų prisilietimu perteikia savo minties ir jausmo grožį, kuria išskirtinius gaminius, tikrus stebuklus.

be-pavadinimo2.png

Norėdami dar labiau išskleisti kūrybos žiedą, balandžio 15 d. paskelbėme konkursą „Mano amatas“. Žodis „konkursas“ – tai tik smagus pavadinimas. Juk negali konkuruoti ten, kur yra individualu... Amatininkai tai supranta, todėl mielai dalyvauja ir dalinasi savo amatais, savo kūrybos perlais. Pirmoji mus pasiekė žinutė iš Švenčionių rajono Cirkliškio kaimo, kur amatininkė Veronika Garbulienė kuria jaukumą ir meilę spinduliuojančius žaislus. Bendraudami su Veronika, sužinojome, kad moteris siuvimo adatą, vąšelį, virbalus savo rankose laiko nuo vaikystės.

Rankdarbių pomėgį paveldėjo iš savo artimų moterų. Pradžioje Veronika daugiausiai užsiėmė smulkiais nėriniais ir didesniais mezginiais. Vėliau į veiklą įtraukė savo vaikus. Už paskatinimą kūrybą demonstruoti plačiau amatininkė dėkinga savo šeimai. Jos dėka Veronika dalyvauja įvairiose šalies mugėse, mokyklose veda edukacinius užsiėmimus. Amatininkė mums rašo: „Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškos kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti kitoms kartoms, reikia įdėti nemažai pastangų, skatinti ir atkurti amatus.

Tradicinė skudurinė lėlė Onutė mums ryškiai primena mūsų senelių vaikystę. Kiekvienas vaikas turėjo rankomis pagamintą žaisliuką – lėlę, arkliuką, paukščiuką, ožiuką. Senoviniai žaislai – tai neišblėstantis mūsų praeities atminimas. Rankdarbiams renkuosi kokybiškus natūralius audinius, dažniausiai – liną. Linas – tai elegantiška, graži, ilgaamžė ir itin patvari natūrali medžiaga. Lietuvių liaudies linas buvo laikomas šventu augalu. Senoliai tikėjo, kad linas turi ypatingą galią kovojant su velniais, raganomis ir kitomis piktomis dvasiomis, todėl apie jį yra sukurta daug dainų.

Skudurinė lėlė Onutė – tai paprastų medžiagų atraižų transformacija į daugiasluoksnę lėlytę, kuri turi savo energiją. Jos gamyba suteikia vidinę ramybę ir tyrą džiaugsmą. Džiaugiuosi, kad savo kūryba galiu gaivinti senąsias tradicijas. Siuvu lėles bei kitus žaislus, etninių motyvų drabužius, linines staltieses. Taip pat kuriu įvairias namų puošmenas, suvenyrus ir kitas interjero detales.

Tačiau nenuginčijamai mylimiausia veikla man yra lėlės. Aprėdytos lietuviškomis drobulėmis ir linu jos yra šiltos, mielos bei jaukios... Vienos lėlės daromos ant medinio pagrindo ir turi medinius veidukus, o kitos primena tas, kurias savo vaikams darydavo mūsų močiutės: senolės imdavo drobės gabalą ir tiesiog susukdavo iš jo lėlę. Džiaugiuosi, kad mūsų senųjų amatų išsaugojimas bei lietuviškos kultūros puoselėjimas neleis užgęsti mūsų krašto tradicijoms.“

Ilona Grabijolienė

Žaslių tradicinių amatų centro veiklų koordinatorė ir organizatorė

be-pavadinimo1.png