Alytaus potencialas – inžinerijoje: sprendimų ieškoma kartu su LINPRA

Alytus

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė

Aptarti šiandienę Lietuvos inžinerinės pramonės situaciją, šios srities specialistų poreikio klausimus bei sėkmingą inžinieriaus karjeros galimybes, bendro šalies ir Alytaus regiono gyventojų skaičiaus pokyčius ir prognozes bei kaitos tendencijas ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerai Linai Gaidžiūnaitė ir Bronius Bieliauskas susitiko su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos atstovais (LINPRA), verslo įmonių ir Alytaus profesinio rengimo centro vadovais bei atstovais.

„Alytus – pramonės miestas, šiuo metu išgyvenantis tikrą atgimimą. Matome vis didėjantį inžinerinės pramonės specialistų poreikį, tačiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus – nemenkas iššūkis. Norėdami pritraukti talentus, turime užtikrinti konkurencingas darbo sąlygas ir atlyginimus. Tikiu, kad glaudus bendradarbiavimas su LINPRA bus ne tik prasmingas, bet ir strategiškai svarbus žingsnis mūsų regionui, kuris sparčiai žengia į priekį,“ – pradėdamas LINPRA ir Alytaus regiono verslo, švietimo ir savivaldos bendruomenės apskritojo stalo diskusiją sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

Apie inžinerinės pramonės svarbą šaliai, augimą, eksportą ir šioje srityje dirbančių žmonių uždarbį susitikimo metu pasakojo LINPRA direktorius Darius Lasionis.
Anot jo, pastaraisiais metais pastebimas inžinerinės pramonės augimas, jis siekia 4 proc. „Palyginus su Skandinavijos šalimis ar Vokietija šios srities pramonės situacija minėtose šalyse kur kas liūdnesnė – minus 2 proc.“, – teigė LINPRA vadovas.

Ir tai ne vienintelis džiugus aspektas, susijęs su inžinerine pramone, kurį susitikimo metu įvardijo LINPRA vadovas D. Lasionis. Pasak jo, džiugina ir inžinerinės pramonės eksportas: „Šiandien jis sudaro 22 proc. visos lietuviškos kilmės eksporto, prieš dešimt metų šis rodiklis siekė 10 proc., tai rodo, kad mes turime didelį potencialą“, – pridūrė LINPRA vadovas.

Inžinerinės pramonės eksporto skaičiai palyginus 2023 ir 2024 m., kito neženkliai. Šios srities lydere išliko Vilniaus apskritis (36,6 proc.), o Alytaus apskrityje inžinerinės pramonės eksporto dalis 2023 m. siekė 27,5, 2024 m. – 24,2 proc.

Auga inžinerinėje pramonėje dirbančių žmonių atlyginimai. Džiugu tai, kad Alytaus apskritis pagal atlyginimų rodiklį ne vien inžinerinės pramonės, bet ir metalo apdirbimo, transporto srityse lenkia šalies vidurkį.

LINPRA vadovo teigimu, asociacija, bendradarbiaudama kartu su kitomis pramonės įmonėmis, turi tikslą – įrodyti, kad inžinerijos pramonė yra perspektyvi. LINPRA atlieka įvairius tyrimus, kurie rodo, kad nuostata inžinerinės pramonės atžvilgiu keičiasi ir prie to ženkliai prisideda švietimo įstaigos, įmonės, LINPRA ir kitos asociacijos.

LINPRA jau trečius metus iš eilės organizuoja Jaunųjų inžinierių čempionatą, kuriame tarp 86 dalyvių Alytaus miestui atstovavo keturios – Profesinio rengimo centro, Šv. Benedikto ir Putinų gimnazijų bei Šaltinių progimnazijos – mokinių komandos.

Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, anot D. Lasionio, duoda teigiamų rezultatų – jau antrus metus iš eilės stabilizuojasi stojimo į aukštąsias mokyklas kritimas.
Aptarus inžinerinės pramonės svarbą ir aspektus pereita prie demografinės situacijos ir darbo jėgos potencialo klausimų.

Prof. Boguslavas Gruževskis susitikimo metu pristatė bendro šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo apskrityse tendencijas. Ne paslaptis, kad šalyje sparčiai mažėja gimstamumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir daugėja pensinio amžiaus žmonių. „Siekiant spręsti šią problemą reikia ieškoti universalių ir funkcionalių jos sprendimo būdų. Miestą ir jo potencialą kuria talentai, tad kyla klausimas, ar galime funkcionuoti mažėjant bendram gyventojų skaičiui? Aišku, kad galime. Galime didinti efektyvumą. Lietuvos padėtis šiuo metu rodo, kad nejaučiame neigiamų pasekmių, tačiau ateis laikas, kai minėto amžiaus asmenų grupė taps žymiai skaitlingesnė, tad reikia pradėti tam ruoštis, analizuoti statistinę informaciją, bandyti įžvelgti, kokiose srityse ir profesijose gali kilti rizika. Tai nėra problema, tai yra iššūkis, kurį turime stengtis įveikti“, – teigė profesorius.

Anot B. Gruževskio, gera žinia Lietuvai yra ta, kad nemažai lietuvių gyvena užsienyje, tad būtų galima pasitelkti reemigraciją ir bandyti susigrąžinti užsienyje gyvenančius tautiečius.

Ne paslaptis, kad nemažai įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu. Su šia problema šiuo metu susiduria 29 proc. šalies įmonių. Tačiau, anot B. Gruževskio, net 30 proc. vyrų neturi jokio profesinio pasirengimo. Stebina tai, kad šalyje net 30 proc. jaunų žmonių neturi jokio profesinio pasirengimo ir apie 25 proc. jų net nenori įgyti jokio profesinio pasirengimo.

Susitikimo metu diskutuota, ką šalis ar regionai būtų pajėgūs padaryti, spręsdami darbuotojų trūkumo problemas, asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo galimybes, kalbėta apie pramonės transformacijos skatinimą regione, savivaldybės verslo ir švietimo įstaigų partnerystę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt