PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2022 m. Birželio 15 d. 14:20

Alytaus miesto šventė prasidėjo konferencija, ieškančia vietos dvasios

Alytus

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


236926

Šiandien prasidėjo Alytaus miesto šventė. Net penkias dienas truksiančią šventę pradėjo Alytaus kraštotyros muziejuje vykstanti mokslinė konferencija „Dzūko genomo beieškant“.

Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ ar „c“ garsą nesunkiai supras, kad tai vienos iš lietuvių tarmių ypatumas. "Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos" – apie dzūkus sako Lietuvoje. Ir mes visiškai dėl to, nepykstame, juk daugeliui grybai ir uogos yra daugelio mūsų regione gyvenančių žmonių pragyvenimo šaltinis. Lygiai taip pat, kaip ir vienoje dainoje apdainuotas nuoširdumas: „dzūkas patars, dzūkas paguos, dzūkas tau širdį atiduos“, svetingumas ar noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. 

Dzūkai turi savų ypatumų, kaip ir kitų šalies regionų žmonės – suvalkiečiai, aukštaičiai ar žemaičiai. Pažinti savo krašto žmonių subtilumus, kultūrą ir tradicijas – svarbu. Visa tai yra mūsų regiono kultūros ir tradicijų dalis, apie kurias, ko gero, žinome ne viską. O kur kitur galima sužinoti daugiau, jeigu ne pačioje Dzūkijos regiono sostinėje vykstančioje mokslinėje konferencijoje. Dėkoju konferencijos organizatoriams ir svečiams, už suteiktą galimybę pažinti dzūkų genomą. Didžiuokimės, kad esame dzūkai, saugokime mūsų tarmę bei tradicijas iš visos dūšios”, - konferencijoje kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.

Konferencija vyks šiandien ir rytoj. Joje kalbama apie dzūkų geografinės tapatybės ištakas, gamtos įtaką dzūko charakteriui, archajiškąjį dzūkiškų dainų klodą, Alytaus regiono kraštovaizdžio kaitą, XIV–XVII a. alytiškio portretą, Alytaus rajono kalbinį kraštovaizdį, šiandienos alytiškio tapatybę, apie tai, kas yra ir kokia gali tapti dzūkų kultūra šiandien, ar Alytus turi savo genius loci, iš lotynų kalbos verčiant – vietos dvasią.