Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andreycherkasov nuotr.
Lina ToločkienėŠaltinis: Etaplius
Lemia genai
Pakalbintas apie priklausomybę nuo alkoholio, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis iškart įspėja, kad ne visi dalykai, kuriuos kalbės, kol kas patvirtinti moksliškai. „Tačiau jie absoliučiai patvirtinti empiriškai per keletą dešimtmečių, kuriuos praleidau dirbdamas su priklausomais asmenimis“, – priduria pašnekovas. Nors, kaip pats sako, jau dvi dešimtis metų dirba „didžiojoje psichiatrijoje“, vis dar nemažai turi priklausomų nuo alkoholio pacientų.
„Mano giliu įsitikinimu, priklausomybė nuo alkoholio yra genetiškai sąlygota medžiagų apykaitos liga, – tvirtina A. Slatvickis ir priduria, kad tokią išvadą padarė rinkdamas ir analizuodamas pacientų ligos anamnezes. – Aš visų jų paklausiu, ar šeimoje yra daugiau nuo alkoholio priklausomų asmenų. Ir 99 proc. pacientų atsako, kad taip. Ir ne tik patvirtina, bet ir konkrečiai įvardija, kad sirgo tėvas, brolis... Labai dažnai tai būna artimos eilės giminaičiai.“
Japonų tyrimas
„Manau, kad tai leidžia daryti gana rimtą prielaidą apie genetines šios ligos priežastis. Buvo vienas pacientas, kuris neprisiminė tokio atvejo šeimoje, tačiau vėliau, grįžęs pas mane, sakė prisiminęs senelės pasakojimą, kad jos pačios senelis mirė, kai žmona nedavė „pataisyti sveikatos...“ – pasakojo A. Slatvickis.
„Teko skaityti porą japonų genetikų straipsnių, kurie nurodė atradę genomą viename gene, kuris atsako už dviejų fermentų gamybą žmogaus kepenyse – tai alkoholdehidrogenazė ir acetaldegiddehidrogenazė. Šitie du fermentai atsakingi už etilo alkoholio perdirbimą žmogaus organizme ir asmenims, kurie serga priklausomybe, jų gamyba yra sutrikusi, jų gaminama nepakankamai, ženkliai mažiau, negu sveiko žmogaus organizme“, – pasakojo pašnekovas.
Optimistinė žinutė
Tačiau A. Slatvickis dalijasi ir optimistine žinute: net jei šeimoje buvo priklausomas žmogus, tai dar nereiškia, kad būtinai paveldėsite šią ligą. „Pažįstu gana nemažai žmonių, kurių giminėje buvo priklausomų nuo alkoholio asmenų, tačiau jie patys vartoja alkoholį ir priklausomybės neturi“, – patvirtino gydytojas.
Tačiau kaip žinoti, ar pavyko gimti po „laiminga žvaigžde“, o gal vis tik ši liga – slypi ir mano genuose? „Jei žmogus šeimoje turėjo artimųjų su alkoholine priklausomybe, jis gali rinktis iš dviejų elgesio variantų. Pirmas, nerizikuoti ir išvis nevartoti alkoholio. Antrasis – vartoti, bet suvokti, jog gali išsivystyti priklausomybė“, – įspėjo A. Slatvickis.
„Priklausomybė ant galvos nenukrenta kaip plyta nuo stogo. Galima pajusti simptomus, kurie rodo jos atsiradimą ir pasireiškia palengva. Tuomet žmogus turi priimti šį faktą ir visiškai nutraukti alkoholio vartojimą“, – tvirtina pašnekovas ir dar kartą pakartoja: žodis „visiškai“ tikrai ir reiškia visiškai.
„Supratus, kad prasideda priklausomybė, reikia pradėti laikytis griežtos bealkoholinės dietos. Cukraligė irgi yra medžiagų apykaitos liga, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio. Ja sergančiam žmogui ribojami angliavandeniai. Sakau „ribojami“, nes organizmas be angliavandenių neišgyvens, o be etilo alkoholio organizmas išgyvens kuo puikiausiai ir dar padėkos“, – pabrėžė A. Slatvickis.
Trys priklausomybės tipai
Pašnekovas teigia, kad piktnaudžiautojai alkoholiu skirstomi į tris tipus. „Vieni girtauja nuolat, kiekvieną dieną, mėnesių mėnesiais, metų metais. Kitiems būdingas periodinis piktnaudžiavimas, vadinamieji užgėrimai, kurie gali tęstis iki dviejų trijų dienų ar net dar ilgiau – iki savaitės ar dviejų, po kurių eina kelių mėnesių ar net pusmečio pertrauka. O būna ir taip, kad nuolatinio alkoholio vartojimo fone, kai piktnaudžiaujama nedaug, įvyksta stiprūs užgėrimai ir po jų vėl grįžtama prie, atrodo, nedidelio, bet kasdienio alkoholio vartojimo“, – priklausomybės tipus apibūdino pašnekovas.
A. Slatvickis supranta, kad nuo alkoholio priklausomi asmenys gėdijasi kreiptis pagalbos, prabilti apie problemą. Jis pabrėžia, kad tai – beprasmiška: „Jie vengia ieškoti pagalbos bijodami viešumo, bet pamiršta, kad tai sutrikimas, kurio nepaslėpsi. Šlaistytis girtam ne gėda, o kreiptis pagalbos gėda... Visi mato šią priklausomybę, priešingai, nei kitus psichikos sutrikimus. Be to, medicininė pagalba teikiama visiškai konfidencialiai.“
Pagrindas – pats žmogus
Gydytojas psichiatras A. Slatvickis teigia, kad pagalba priklausomam nuo alkoholio žmogui gali būti ambulatorinė arba stacionarinė. Pirmiausiai organizmas detoksikuojamas, paskui, jei reikia, skiriami vaistai, padedantys mažinti liguistą potraukį alkoholio vartojimui.
Tačiau pašnekovas atviras: vaistų, kurie slopintų potraukį praktiškai nėra. „Yra medikamentų, kurie gali šiek tiek prislopinti potraukį, bet pagrindų pagrindas – paties žmogaus pastangos, – teigia gydytojas. – Ir, be abejonės, kvalifikuota psichoterapinė pagalba.“
„Esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienas priklausomas nuo alkoholio žmogus gali pats nutraukti alkoholio vartojimą. Ir tik retais atvejais, kai priklausomybė didelė, organizmas labai nualintas, prireikia stacionaro ir medikamentų“, – mano A. Slatvickis.
Jis dalijasi, kad tuo įsitikinę ir jo kolegos psichiatrai moksliniuose darbuose, kuriuose teigiama, jog lengva ir vidutinio sunkumo alkoholinės abstinencijos būsena nereikalauja medikamentinio gydymo. Užtenka atsisakyti alkoholio, vartoti daug skysčių. „Mano praktika irgi tai rodo. Tiesa, daug kas priklauso ir nuo asmenybės – vieni yra stipresnio charakterio ir gali iškęsti didelius sunkumus, skausmus, o kitam – ir maži sukelia didelį diskomfortą“, – patvirtino A. Slatvickis.
Ieškome pagalbos
Kur kreiptis ieškant pagalbos? A. Slatvickis teigia, kad geriausia, jei žmogus patektų į patyrusio psichiatro rankas.
„Eiga tokia: jei žmogus turi sveikatos draudimą, gali drąsiai kreiptis į Psichikos sveikatos centrą. Kiekviena poliklinika turi savo centrą, kur gali lankytis jos pacientai. Ten, papasakojęs apie savo problemas, žmogus gaus visą reikiamą pagalbą“, – sako A. Slatvickis.
„Dar yra specializuotos pagalbos vieta – Respublikinis priklausomybės ligų centras su penkiais filialais. Jis suteikia galimybę gydytis ir ambulatoriškai, ir stacionariai“, – teigė
A. Slatvickis.
„Sveikatos draudimu apdrausti asmenys paslaugas ten gaus nemokamai. Tik skirtumas tas, kad Priklausomybės ligų centre reikia šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimo. Kas, šiaip jau, mano manymu, yra neteisinga“, – mano pašnekovas.
O kas, jei žmogus nenori kreiptis pagalbos savo rajone, nepasitiki gydytoju, nori išbandyti kitą specialistą? „Tuomet yra du keliai – arba tiesiog lankytis kitame Psichikos sveikatos centre ir mokėti už konsultacijas, arba persiregistruoti į tą polikliniką, kuri turi sutartį su pasirinktu Psichikos sveikatos centru, ir tuomet paslaugos bus nemokamos“, – vardijo A. Slatvickis.
Rasti savo gydytoją
„Žiūrėkime teisybei į akis: ne kiekvienas psichiatras turi pakankamai praktinių įgūdžių, teikiant pagalbą asmenims, priklausomiems nuo alkoholio, – sako A. Slatvickis. – Viena vertus, dėl to, kad visi Psichikos sveikatos centrai apkrauti darbais ir daugelis kolegų nenori tokių pacientų, nes jie reikalauja nemažai laiko, pastangų, o rezultatai ne visuomet džiuginantys. Yra kitaip, kai žmogus pirmą kartą kreipiasi dėl depresijos. Paskyrei tabletes, o po mėnesio žmogus jau sveiksta, stiprėja ir džiugina tavo akį.“
Taigi, turint priklausomybę, reikia nusiteikti, kad iš pirmo karto gali ir nepavykti surasti savo daktaro. Tačiau svarbu turėti noro pasveikti, tikėti tuo, ką sako vidinis balsas ir eiti ieškoti pagalbos. Svarbu nepasiduoti nerimui, nenuleisti rankų – tikrai verta įdėti pastangų vaduotis iš alkoholio gniaužtų.