Alkoholio draudimo strėlės – į taikinį nepataikyta

Šiauliai

Guodos Masaitytės nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

25948

Kol didieji prekybos tinklai kol kas analizuoja pirkėjų elgesį, mažesnių parduotuvių savininkai rėžia tiesiai – parduotuvės dirbs tik tuo laiku, kuriuo galima prekiauti alkoholiu, o sekmadieniais nedirbs visai. Sugriežtinto alkoholio įstatymo pasekmės labiausiai smogia ne tiems, kurie turi alkoholio vartojimo problemų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad padidės atskirtis tarp miestų ir rajonų, bus pakenkta smulkiajam ir vidutiniam verslui, kaimuose kils maisto produktų kainos, suklestės „šešėlis“, o pasitenkinimas savo šalimi, kuri jau tapo pajuokos objektu, smuks.

Trumpins darbo laiką, atleis pardavėjas

Nuo sausio 1-osios prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse leidžiama nuo 10 iki 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.

Didieji prekybos centrai kol kas nesiima jokių drastiškų sprendimų ir darbo laiko netrumpina. Išplatintuose pranešimuose spaudai įmonių vadovai teigia pastebintys padidėjusius pirkėjų srautus prieš 20 val. darbo dienomis ir prieš 15 val. sekmadieniais. Tai reiškia, kad pirkėjai suskumba įsigyti alkoholio leistinu laiku ir didesnius jo kiekius, kad nepritrūktų.

O kaimuose situacija kitokia. Jau prieš 10 val. ryto prie parduotuvėlių būriuojasi vyrai ir moterys, laukiantys, kada gi galės įsigyti lašų „sveikatai pataisyti“. Nuo 8 iki 10 val. parduotuvę aplanko nebent namų šeimininkė, pritrūkusi duonos ar majonezo šeimos pietums paruošti.

„Savininkas mums tiesiai pasakė, kad dirbsime nuo 10 iki 20 val. Nes per 2 val. ryte ir 2 val. vakare į kasą už parduotas prekes įkrenta
12–18 Eur. Pernai rytais ir vakarais daugiausia pajamų gaudavome, o dabar... Savininkas priekaištavo, kad algų neužsidirbame“, – guodėsi vienos Šiaulių rajono parduotuvės pardavėja Regina.

Moteris teigė nerimaujanti ir dėl savo ateities. Pernai ji su kolege, dirbdamos nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro, gaudavo minimalias algas. Dabar savininkas grasina, kad, sutrumpinus darbo laiką, arba vieną darbuotoją atleis, arba abiem skirs 0,5 ar 0,75 etato. Padidintos minimalios algos tikrai nemokės.

„Tik emigruoti belieka. Atsibodo klausytis alkoholį perkančiųjų keiksmų ir skundų. Kartą atėjo vienas pirkėjas jau po 20 val., butelį degtinės pasiėmė, numetė pinigus ir išvažiavo. Ar tai mano jėgoms ir amžiui jį vytis?“ – guodėsi pardavėja.

dsc-0507.jpg

Naminukės gamintojams – antras kvėpavimas

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai jau pastebėjo problemą, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai naminukės gamintojams suteikė antrą kvėpavimą – Šiauliuose aptikta pusė tonos naminės degtinės.

„Ar nebus taip, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, nuo sausio 1 d. nustatę naują alkoholinių gėrimų pardavimo tvarką ir apriboję prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, suaktyvins nelegalaus alkoholio gamintojus ir padidins jų veiklos apimtis? Tokia prielaida galima, vertinant pirmuosius šių metų Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato veiklos rezultatus“, – sako Gaila Smagriūnienė, Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai.

Sausio 9 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, tikrindami informaciją apie Šiauliuose, Voveriškių g., veikiantį naminės degtinės fabrikėlį, viename gyvenamajame name rado didžiulį kiekį realizuoti jau paruoštos naminukės ir didelį kiekį raugo naujai alkoholio porcijai pagaminti.

Gyventi pritaikytame ūkiniame pastate, kuriame šeimininkavo 48 metų vyras, buvo rastas 451 litras naminės degtinės, išpilstytos į įvairaus dydžio plastikines talpas, manoma, paruoštas išvežti į nelegalaus alkoholio platinimo „taškus“. Rūsyje, statinėse, aptikta 800 litrų raugo, iš kurio būtų buvęs pagamintas dar ne vienas litras naminukės, ir pats aparatas šiam procesui atlikti.

Be raugo ir naminės degtinės gaminimo aparato, pareigūnai iš rūsio iškėlė ir tris vazonus su kanapėmis. Matyt, patalpos šeimininkas buvo nutaręs savo nelegalią veiklą praplėsti ir papildyti ją kvaišalų auginimu.

„Dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo bei laikymo, turint tikslą juos realizuoti, vyrui pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis uždarytas į areštinę. Už kanapių auginimą šiauliečio laukia administracinė atsakomybė“, – sakė G. Smagriūnienė.

zilvinas-silenas.jpg

Politikai nenori matyti neigiamų pasekmių

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas:

– Politikai, priimdami tokius draudimus, neatsi-žvelgia arba nenori matyti neigiamų ir nenumatytų pasekmių. O jos jau pradėjo ryškėti. Girdime apie apskritai trumpėjantį dalies parduotuvių darbo laiką, mažėjantį jų skaičių. Tokie draudimai labiausiai paveikia smulkųjį verslą ir regionų gyventojus. Kaimiškose vietovėse žmonių yra mažiau nei miestuose, todėl ir parduotuvių tinklas yra retesnis. Jei šie ribojimai taip apsunkina kaimo parduotuvių veiklą, kad joms neapsimoka dirbti, – natūralu, kad jos gali trumpinti savo darbo laiką. Tokią tendenciją jau ir matome.

Nukenčia šių parduotuvių darbuotojai, o tai tikrai neprisideda prie atskirties mažinimo tarp regiono ir miesto. Jei kaime parduotuvė dirba trumpiau ar užsidaro, nusipirkti maisto ir kitų prekių jie turės keliauti į kitas, tikėtina, dar toliau esančias parduotuves, o tai didins transporto išlaidas, ilgins kelionės laiką.

Apskritai, trumpėjantis parduotuvių darbo laikas nėra patogus niekam. Ne visi dirbame nuo 8 iki 17 val. Ne visi dirbame pirmadieniais–penktadieniais. Žmonės ir taip jau keliauja į Latviją, Lenkiją, kur gali nusipirkti pigesnių alkoholinių gėrimų. Tai nepaveiks alkoholio vartojimo, bet lietuviški eurai bus išleisti, pavyzdžiui, Latvijoje.

Nepamatuota valdžios politika visada turi pasekmių. Štai, padidinus akcizus, matome pradėjusį augti „šešėlį“ stipriųjų gėrimų sektoriuje. Tyrimai rodo, kad jau daugybę metų mažėjęs neapskaitytas pirkimas ir vartojimas šiek tiek padidėjo, žmonės ėmė labiau pateisinti neapskaitytų gėrimų vartojimą, daugiau prisipažįsta tai darantys.

Mažėjant kaimo parduotuvių – mažės konkurencija tarp jų, dėl to gali kilti ne tik alkoholio, bet ir maisto ir kitų prekių kainos. O kaimo vietovėse, kuriose yra mažiausios pajamos, kainų kilimas veikia skaudžiausiai. Tai ypač pasijustų, jei būtų įgyvendintos kalbos apie specializuotų parduotuvių steigimą.

Galiausiai nepamirškime, kad valdžia ką tik pakėlė mokesčius dirbantiesiems ne pilnu etatu už minimalią algą. Vadinasi, smulkios parduotuvės gali patirti dar vieną smūgį: jei reikės trumpinti darbo laiką ir darbuotoją samdyti, pavyzdžiui, puse etato – reikės mokėti dar didesnius mokesčius.

Draudimai, ribojimai nesprendžia problemos. Žmogus, kuris yra laisvas, savarankiškas, mąstantis, gali pats nuspręsti. Kaip jums atrodo – ar tarp 18–19 metų žmonių, kuriems ką tik uždraudė alų, padidėjo ar sumažėjo pasitenkinimas savo šalimi?

Vargu ar verta didžiuotis, kai Lietuva siekia būti šalimi, kuri nori būti naudojama kaip draudimų, o ne inovacijų pavyzdys. Ypač kai tampame pajuokos objektu.

Ar kas galėtų pagalvoti, kad šiuolaikiškoje šalyje kada nors bus plėšomi užsienietiški žurnalai? Visišką reklamos draudimą – tokį, kokį įsivedė Lietuva, – turi labai mažai šalių. Bet tikrai nežinau šalių, kurios plėšytų žurnalus ar cenzūruotų pasakas. O juk prieš kelerius metus Lietuvoje buvo atvejų, kuomet buvo pareikalauta pašalinti knygą vaikams, kurioje nykštukai ir ežiukai virė obuolių sidrą. Gal ne už kalnų ir diena, kai iš lietuvių liaudies pasakų bus pareikalauta išbraukti „alų midų gėriau“.

Pirmiausia reikia kovoti su tikrąja problema – alkoholiu neatsakingai piktnaudžiaujančiais piliečiais. Bet juk valdžia pati sako, kad jie net nenori kovoti su „turinčiais problemų“. Valdžia gi ne kartą deklaravo, kad jos veiksmai nukreipti į visus žmones.

Nesaikingai girtaujantieji yra didelė problema, tyrimai rodo, kad dešimtadalis geriančiųjų išgeria beveik pusę viso alkoholio Lietuvoje. Dabar įsigalioję draudimai nėra taiklūs. Nei reklamos draudimas, nei draudimas pilnamečiams įsigyti alkoholio šių žmonių, kurie dažniausiai turi mažas pajamas ar gyvena iš pašalpų, niekaip nepaveiks. Kaip ir padidinti akcizai: negalėdami alkoholio įpirkti, žmonės randa alternatyvų, būtent todėl ir matome didėjantį „šešėlį“ net ekonomikos augimo metu.

Vienintelis kelias – pagalbos žmonėms, turintiems problemų, teikimas, pastangos, kad būtų sukuriama daugiau darbo vietų, taikli švietimo politika ir pan. Tačiau, deja, tai ilgas ir sunkus kelias, kurio ši valdžia nemėgsta.

Ar draudimai privers žmones kaupti namuose alkoholį? Priklauso nuo žmogaus. Vieni perka ir vartoja iš karto, kiti – ne. Bet istorijoje yra pasitaikę įdomių atvejų. Suomijoje 1972 m. vyko alkoholio monopolinių parduotuvių „Alko“ darbuotojų streikas. Monopolinės parduotuvės neveikė – iš esmės darbo laikas sutrumpėjo iki 0 valandų. Ar žmonės nustojo vartoti? Ne. Suomiai dažniau lankėsi kavinėse, restoranuose, kur buvo prekiaujama visu alkoholiu, maisto prekių parduotuvėse, kuriose prekiauta alumi.

Aišku, Lietuvoje alkoholio įperkamumas mažiausias Europoje, todėl vargu ar visi patrauks į kavines, restoranus ar barus, tačiau paskatos vartoti nedeklaruotą alkoholį didėja: nusipirktą užsienyje (daugiausia Latvijoje ir Lenkijoje) arba „šešėlyje“. Įdomu tai, kad po šio streiko maždaug 1985 m. vidutinis suomių namų ūkis turėjo alkoholio, kurio atsargų užteko 24 dienoms. Gali būti, kad Lietuvos gyventojai pradės kaupti atsargų „sausai valandai“ – dėl visa ko.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt