Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Giuseppe Cavo Dragone / Youtube stop kadras
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone sakė, kad 32 aljanso valstybių narių karinių pajėgų vadai surengė vaizdo konferenciją, kuri vyko tuo metu, kai vadovaujant Jungtinėms Valstijoms dedamos vis intensyvesnės diplomatinės pastangos užbaigti karo veiksmus.
Jis sakė, kad diskusija buvo puiki ir atvira.
„Padėkojau visiems už nuolatinį aktyvų dalyvavimą šiuose susitikimuose: mes esame vieningi ir ši vienybė šiandien, kaip visada, buvo tikrai juntama“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.
Ukraina nori garantijų, kad ateityje ji nebus vėl užpulta. Siekdamas sustiprinti savo gynybą, Kyjivas nori Vakarų pagalbos savo kariuomenei, įskaitant ginklus ir mokymą, o Vakarų pareigūnai mėgina išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus jie galėtų pasiūlyti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarinėjimas nedalyvaujant Maskvai yra kelias į niekur.
„Vakarai puikiai supranta, kad rimtai aptarinėti saugumo garantijas be Rusijos Federacijos yra utopija, kelias į niekur“, – pareiškė jis žurnalistams.
„Negalime sutikti su tuo, kad dabar siūloma spręsti kolektyvinio saugumo klausimus be Rusijos Federacijos. Tai nesuveiks“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusija „tvirtai ir griežtai užtikrins (savo) teisėtus interesus“, pabrėžė S. Lavrovas.
Pasak G. C. Dragone, virtualiame susitikime dalyvavo NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad susitikime taip pat ketino dalyvauti JAV generolas Danas Caine'as, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas.
Antradienio vakarą jis Vašingtone buvo susitikęs su Europos kariuomenių vadais, kad įvertintų geriausius karinius sprendimus, teigė gynybos pareigūnas, kuris nebuvo įgaliotas viešai kalbėti šiuo klausimu ir todėl kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
Kyjivo sąjungininkės Europoje siekia suformuoti pajėgas, kurios būtų siunčiamos į Ukrainą bet kokiam susitarimui užtikrinti. Šią iniciatyvą sutiko remti 30-ies šalių „Norinčiųjų koalicija“, įskaitant Europos valstybes, Japoniją ir Australiją.
Kariuomenių vadai svarsto, kaip galėtų veikti šios saugumo pajėgos, tačiau neaišku, kokį vaidmenį galėtų atlikti JAV.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta galimybę siųsti amerikiečių karius ir sako, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.
Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nesutiks su NATO karių buvimu Ukrainoje.