PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Tarp knygų lentynų2025 m. Balandžio 28 d. 14:45

Alfo Ivanausko knyga „Kūrybiškumo jėga“ – motyvacijos užtaisas kiekvienam

Lietuva

EtapliusŠaltinis: Etaplius.lt


358546

Šiandien pasaulis keičiasi kaip niekad greitai. Naujausių technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra iš žmonijos reikalauja žaibiškai prisitaikyti. Akivaizdu, kad viena svarbiausių savybių, padedančių tai pasiekti tiek darbe, tiek kitose veiklose, yra lankstumas ir kūrybinis mąstymas.

Alfas Ivanauskas – daugeliui geriausiai atpažįstamas kaip profesionalus kulinaras, kartu su leidykla VAGA skaitytojus kviečia leistis į atradimų kupiną kelionę beskaitant knygą „Kūrybiškumo jėga“. Tai ne tik knyga, tai tikras motyvacijos užtaisas kiekvienam. Jeigu esate kūrybingas iš prigimties – perskaitę šią knygą, dar stipriau suvoksite, kokia įkvepianti gali tapti kasdienybė, kurioje gyvename. Na, o jeigu esate tie, kurie mano, kad kūrybiškumas nėra itin svarbus kasdienoje, labai tikėtina, kad požiūris ims keistis ir kūrybinį mąstymą įvertinsite iš naujo.

Gyvenu iš to, ką sukuriu, tuo, ką sukuriu ir dėl to, kas yra sukurta ir vis dar kuriama. Parašiau knygą ne apie save, o apie savo kūrybišką nuotykį, kuris nutinka kasdien, nes esu jam atviras ir man smalsu jį patirti. Atvirumas daro mane kūrybišką ir aš noriu papasakoti, kaip. „Gyvenimas skirtas ne save atrasti, o save sukurti.“ Pasirašau po kiekvienu rašytojo George‘o Bernardo Shaw žodžiu. Kodėl parašiau knygą? Nes norėjau. Žinau, kad esu kūrybingas: jau maždaug 35-erius metus gyvenu kasdien kurdamas, o kurdamas – gyvenu. Kuriu puokštes, gėlyną, sodą, interjerą, renginius, reginius, skonį, įvaizdį, keliones, paklausą. Kartais tiesiog kažką, kas dar neturi nei kūno, nei pavadinimo. Mano darbuose ir gyvenime šie kūrybingumo pratimai veikia, duoda tikrų rezultatų ir tai yra atsakymas, kodėl jais dalinuosi. Tačiau jei kas nors tikisi kūrybingu tapti vien perskaitęs šią arba bet kokią kitą knygą apie kūrybingumą, nuvilsiu – netaps. Kūrybingumas yra lyg raumuo, kurio neužauginsi ant sofos žiūrėdamas vaizdo įrašus, klausydamas tinklalaidžių ar skaitydamas knygas. Kad augtų, tvirtėtų, išlaikytų tonusą, raumuo turi dirbti, o tu – daryti pratimus. Turi kasdien daryti save kūrybingesnį. Kūrybingumą svarbu maitinti – skirti dėmesio, stimuliuoti, provokuoti, treniruoti, kurstyti. Kartais – slopinti, išjungti, leisti pailsėti, kad kitą kartą ištrykštų fontanais. Nėra vieno kūrybingumo recepto, tačiau yra daug būdų jį žadinti, provokuoti, statyti ant kojų ir net sukurti nuo nulio, o vėliau tinkamai palaikyti kūrybingumo raumens stangrumą ir tonusą, idant ne pabūtume, o būtume kūrybingi. Drąsa čia yra labai svarbus žodis“, – savo naujausioje knygoje rašo Alfas Ivanauskas.

Kūrybiškumo jėga“ – puikus įrankis vaizduotei išlaisvinti ir tikras nuotykis skaitytojams. Čia Alfas išsamiai pristato save ir dalijasi įkvepiančiomis istorijomis apie tai, kaip nuo jaunumės ėjo kūrybininko keliu. Šiame kelyje ne viskas buvo paprasta, ir gerokai pagardinta įvairiais iššūkiais. Tačiau koks gyvenimas be iššūkių? Monotoniškas ir prėskas.

Alfas Ivanauskas – asmenybė, kuriai svarbu justi gyvenimo skonį. Kad tai įvyktų, knygos autorius pateikia gausybę pavyzdžių, kaip ieškojo savęs kurdamas įvairiausius dalykus, kaip susidorojo su keisčiausiais keblumais pakeliui į sėkmę ir kaip susikurdavo naujų aukštumų, kad galėtų jų siekti vis iš naujo.

Knyga „Kūrybiškumo jėga“ nuo pirmųjų puslapių įtraukia netikėtumu: skaitydamas visada jautiesi taip, tarsi kažkur judėtum, kažko siektum, net jei pats gerai nežinai, kur šis nuotykis nuves. Grafinė ir vizualinė knygos sąranga neleis nuobodžiauti iki paskutinio puslapio. O turinys – kiekvienam taps motyvacijos ir kvietimo atrasti save per kūrybą ir vaizduotės išlaisvinimą šaltiniu.

Keisčiausios Alfo Ivanausko patirtys, neįtikėtinas užsispyrimas, vaizduotė ir taiklios bei nepamirštamos mintys – visa, ko reikia motyvacijos ugniai įkurti skaitytojo galvoje.

Kodėl tai darau? Kodėl man to reikia? Kodėl šito noriu? Bet koks klausimas sau yra kiekvienos kelionės pradžia. Knygoje bus daugiau klausimų: nepabėk nuo jų, nes tai – lyg stabtelėjimas prie šviesoforo – pasinaudok proga apmąstyti, kur važiuoji. O tada keliaukim toliau. Esu tikras, kad nori būti kūrybingesnis ir, panašu, atėjo laikas ir drąsa būti labiau įkvėptam. Kūrybingų žmonių istorijos įkvepia, nes kiekviena istorija turi savo kelią ir klystkelius, kuriais pasivaikščiojęs supranti – nė vienas iš kūrybingųjų negimė su marškinėliais. Džiaugiuosi, kad mano istorija – Tavo rankose. Tai pirmas žingsnis nesuskaičiuojamų žingsnių kelionėje. Neskaičiuok jų – tiesiog eik“, – knygoje kviečia autorius.

Alfas Ivanauskas – virtuvės šefas, rašytojas, kulinarinių laidų idėjinis autorius ir vedėjas, kelerius metus iš eilės geriausiu pasaulyje įvertinto VMG kulinarinio žurnalo vyr. redaktorius, sukūręs gausybę unikalių projektų.

Leidykla VAGA kartu su Alfu Ivanausku ir autorių komanda yra išleidusi bene išsamiausią ir estetiškiausią leidinį apie pirtį ir jos tradiciją „Pirties galia“.

Kviečiame skaityti knygos „Kūrybiškumo jėga“ ištrauką.

Kai tenka laviruoti tarp sėkmės ir nesėkmės, esi atviras ir jautrus kiekvienam subtiliam niuansui, kuris vis tiek ištraukia į sėkmę. Labai daug skanių dalykų (ir maisto, ir pokalbių) esu sukūręs ekspromtu. Visada turiu darbų eigos planą, paruoštus ingredientus ir įrankius, bet procesą paverčiu kūrybos performansu – viskas, kas vyksta, vyksta čia ir dabar, gyvai ir taip, kaip vyksta. Kiekvienas filmavimas man yra realybės šou. Pasitikiu savo žiniomis, skoniu, galimybėmis, lankstumu, reakcija ir nuojauta. Įsijaučiu kaip koks kreizėjantis menininkas ir kuriu maisto kūrinį, kurį laidos pabaigoje atiduodu žiūrovų akims, skoniui ir širdims. Man nepatinka monotoniškas gyvenimas, instrukcijos, kai šimtąjį kartą darai tą patį, ką darei patį pirmąjį. Per visą savo gyvenimą nesu gaminęs to paties patiekalo taip pat. Visada improvizuoju – kartais labai, kartais vos vos: įdedu mažiau ar daugiau cukraus, mažiau ar daugiau obuolių, pyrago nekepu toje pačioje formoje ir niekada taip pat nedekoruoju. Kartojimasis man kelia žiovulį. Kai sakau, kad mano draugai labai mėgsta šį patiekalą, tai reiškia, kad jie mėgsta kažkurią to patiekalo versiją. Adrenalino kvapas daro laidą įtraukiančią ir sėkmingą. 45 minutės filmavimo įtampos, abejonių, pasitenkinimo, pasitikėjimo. Žmonės tai jaučia. Tikrumas paliečia. Iš esmės tai ir yra kūrinio syvai, jo magijos pagrindas. Dirbtinis intelektas neįgalus sukurti tą žmogiškosios klaidos, abejonės, jaudulio nuojautą, todėl kūrybiškam protui jis tėra dar vienas įrankis, o ne galutinis nuosprendis.

Kartais manęs klausia, kaip man pavyksta per metus padaryti tiek, kiek kitam galbūt prireiktų dešimties metų. Atsakymas – mano komanda. Mane supa optimistai, kuriems žodis „neįmanoma“ neegzistuoja. Mano komanda žino, kad svarbu tiesiog daryti, nes viskas padaroma darant. Jeigu kursime, tai ir sukursime. Laiką, kurį kitu atveju skirčiau įtikinti, savo idėją apginti, aš ir komanda skiriame daryti. Kaip suorganizuoti smagų gimtadienį? Turi dirbti kelis darbus vienu metu: ieškoti idėjos, dekoracijų, užsakyti maistą arba pats paruošti valgiaraštį… Geros komandos dėka keli skirtingi procesai ir darbai gali vykti vienu metu. Kol vieni generuoja idėjas, kiti plauna vaisius, treti plaka kremą tortui, ketvirti rūpinasi gimtadienio žvakutėmis arba ieško salotoms tinkamo indo, penkti porcijuoja mišraines arba pučia balionus. Trumpai tariant, viskas, kas turi būti padaryta, daroma vienu metu. Svarbiausia, kad kiekvienas komandos narys tiksliai žinotų, koks yra jo konkretus darbas, ir nieko nežinotų apie tai, kokios apimties yra visas projektas, gimtadienis, sumanymas ir pan. Visko žinojimas spaudžia smegenis. Mano užduotis – suraikyti didelę užduotį į mažas užduotis ir kiekvienam komandos nariui patiekti tik jam skirtą jos dalį. Žinau, kad vienu metu gali būti nuveikta dvidešimt skirtingų darbų, bet tai tik dėl to, kad gera komanda yra lyg sustyguotas orkestras su patyrusiu dirigentu priešakyje, kuris viską žino, visus mato ir girdi, ir kur kiekvienas groja tik savo partiją, tik iš savo natų. Pastebėjau, kad negalima užbėgti įvykiams už akių, spartinti procesą. Darbus reikia dozuoti – naujas užduotis skirti tik tada, kai įvykdytos ankstesnės, nes jeigu viena užduotis pradeda lipti kitai ant kulnų, formuojasi kamštis ir veiksmas stoja. Pavyzdžiui, dizaineris maketuoja knygą ir, nors matau, kad iš redaktoriaus jau gavome pataisytą tekstą, dizaineriui jo nesiunčiu, nes žinau, kad labai susinervins: jis dar pirmos dalies nebaigė, o keliauja pataisytas tekstas! Svarbu rasti aukso vidurį tarp veikti ir luktelėti, kad žmogus nepalūžtų, nesuabejotų savimi, neužstrigtų, nenusiviltų, nenusimintų ir neprarastų motyvacijos. Be abejo, visko buvo ir tas „viskas“ nutiko dėl nežinojimo, nemokėjimo, neįsiklausymo į kiekvieną komandos narį. Visi mes skirtingi, reikia laiko vieniems prie kitų prisiderinti, vieniems kitus pažinti, pajausti kito galimybes, ribas. Darbe – kaip asmeniniuose santykiuose: negalime pakeisti kito žmogaus, galime arba prisiderinti, arba parodyti, kad gali būti šiek tiek kitaip, kad yra kitų kelių, būdų, galimybių. Visgi, svarbiausias kiekvieno komandos nario variklis – tikėjimas tuo, ką darome (kad tai svarbu, faina, nauja, unikalu) ir reikalingumo jausmas: manęs reikia, kad šitas svarbus darbas būtų įgyvendintas.

Alfas Ivanauskas, „Kūrybiškumo jėga“, leidykla VAGA, 2025.