Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. sausio 31 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veiks paroda „Vestuvinė mada iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos“, kurioje eksponuojama 60 pastarojo šimtmečio vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų.
Tarp parodos eksponatų – lietuvių dizainerio Juozo Statkevičiaus, JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo ir kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.
Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.
Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.
Vestuvinės suknelės siluetas kito, atsižvelgiant į mados pokyčius. XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.
Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“ bendradarbiavimas užsimezgė dar 2013 m. vasarą. Į Chaimo Frenkelio vilą atvykęs plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, kolekcininkas A. Vasiljevas įsitikino, kad vilos interjeras bei ekspozicija „Provincijos dvaras“ puikiai tinka eksponuoti unikalias kolekcijas. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – net trys parodos: „Secesijos mada“ (2013 m.), „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ (2014 m.), „Art deco mada (1918–1939)“ (2015 m.). Po beveik dviejų metų pertraukos A. Vasiljevas į Šiaulius grįžta papasakoti, kaip laikas ir pasaulio įvykiai keitė vieno iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių – vestuvių – madas.
Parodos lankymo kaina – 4 Eur, su nuolaida – 2 Eur. Vilos darbo laikas: II 10–18 val., III 10–19 val., IV–V 10–18 val., VI–VII 11–17 val.
Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“
Rėmėjas – Šiaulių Rotary klubas „Harmonija“
Informacinė rėmėja – UAB Šiaulių apskrities televizija
Draugas – Chaimo Frenkelio vilos restoranas
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. +370 43 96 75.