Šiame straipsnyje pateikiama informacija, skirta asmenims NUO 18 METŲ
PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Tamsios istorijos2024 m. Balandžio 9 d. 21:54

Albertas Fišas: vaikų žudikas, besimėgavęs kankinimais ir valgęs aukų mėsą

Pasaulis

Albertas Fišas. Youtube.com stopkadras

Skaistė GrigutytėŠaltinis: Etaplius.lt


246364

Pasaulio žudikų maniakų „šlovės muziejuje“ galima rasti mielo veido senuką žilais plaukais ir mėlynomis akimis. Nors sunku suvokti, tačiau šis malonaus veido senolis – vaikų žudikas, prievartautojas ir kanibalas. Besidomintys nusikaltimais ir kriminalinėmis istorijomis tikrai yra girdėję apie jį – tai amerikietis Albertas Fišas. Nors nuo jo įvykdytų nusikaltimų praėjo kone 100 metų, istorijos apie šį maniaką vis dar stingdo kraują.

Albertas Fišas gimė Vašingtone 1870-aisiais. Jo tėvas buvo keturiasdešimt trejais metais vyresnis už motiną. Kai gimė sūnus, jam buvo jau 75 metai. Fišas buvo jauniausias vaikas šeimoje iš keturių.

Tiesa, vaikystėje jis buvo Hamiltonas Fišas, tačiau vardą vėliau pasikeitė, nes negalėjo pakęsti patyčių. Angliškai jo vardas ir pavardė skambėjo kaip kumpis ir žuvis (ham and fish). Dėl to jį dažnai pašiepdavo našlaičių namuose, kuriuose Albertas praleido didžiąją dalį savo vaikystės.

Fišo šeimos nariai sirgo įvairiomis psichikos ligomis. Jo dėdei diagnozuota manija, vienas iš brolių buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę, seseriai Annie buvo diagnozuotas „psichinis sutrikimas“. Alberto motiną kamavo haliucinacijos.

Alberto tėvas 1875 m. mirė nuo širdies smūgio. Motina tada atidavė sūnų į Šv. Jono našlaičių prieglaudą Vašingtone. Ten jis dažnai buvo mušamas ir fiziškai išnaudojamas. Tačiau tai, kas įprastai turėtų vaiką traumuoti, ėmė kelti Albertui malonumą. Jis ėmė mėgautis fiziniu skausmu, tai net jaudino jį seksualiai, kad ir kaip protu nesuvokiamai tai skambėtų.

Dar būdamas ankstyvoje paauglystėje jis ėmė praktikuoti tokius šlykščius dalykus kaip urolagnija (šlapimo gėrimas) ir koprofagija (išmatų valgymas).
1890-aisias, būdamas 20 metų, Fišas persikėlė į Niujorką. Ten jis užsiėmė prostitucija ir pradėjo tvirkinti bei prievartauti berniukus, dažniausiai jaunesnius nei šešerių metų.

Vėliau Albertas itin susižavėjo kūno ir genitalijų žalojimu. 1910-aisiais gavo galimybę savo iškrypusias fantazijas įgyvendinti. Suviliojęs protiškai neįgalų devyniolikmetį, nusivežė jį į savo sodybą ir kankino dvi savaites. Be kitų kankinimų, Fišas aukai nupjovė pusę penio. „Niekada nepamiršiu jo riksmo ir žvilgsnio, kuriuo jis į mane pažiūrėjo“, – vėliau prisiminė maniakas.

Iškrypėlis mėgo žaloti ir save, smeigdamas adatas sau į kirkšnį ir pilvą. Po jo suėmimo kūną peršvietus rentgenu paaiškėjo, kad jo dubens srityje yra mažiausiai dvidešimt devynios adatos. Taip pat jis mėgdavo plakti save vinių prikalinėtu irklu.

Adatos, kurias A. Fišas pats smaigstė į savo kūną. Youtube.com stopkadras

1928 m. Fišas pamatė skelbimą laikraštyje, kuriame 18 metų jaunuolis Edwardas Buddas skelbė ieškantis darbo. Skelbimas maniaką sudomino ir jis nuvyko pas jaunuolio šeimą skelbime nurodytu adresu. Jis prisistatė kaip Frankas Howardas, ūkininkas iš Niujorko ir pažadėjo duoti darbo ne tik Edwardui, bet ir jo draugui.

Tačiau tikruoju iškrypėlio taikiniu tapo 10 metų Edwardo sesuo Grace Budd. Patikimai ir maloniai atrodantis senukas apgavo ne tik mergaitę, bet ir jos šeimą. Jis pakvietė Grace dalyvauti neva savo dukterėčios gimtadienio vakarėlyje, ši sutiko eiti su nepažįstamuoju, tėvai neprieštaravo. Tačiau vietoj vakarėlio Fišas nuvežė Grace į apleistą namą. Ten jis nužudė mergaitę, o kai kurias jos kūno dalis vėliau išsikepė ir suvalgė.

1934 m. lapkritį Grace tėvams atėjo anoniminis laiškas, kuris galiausiai atvedė policiją pas žudiką. Laiško turinys šokiravo. Jame buvo rašoma:

„Sekmadienį, 1928 m. birželio 3 d., atėjau pas jus į svečius. Atnešiau sūrio ir braškių. Pietavome. Grace atsisėdo man ant kelių ir pabučiavo. Nusprendžiau ją suvalgyti, apsimesdamas, kad nusivesiu į vakarėlį. Tu sakei, kad ji gali eiti. Nuvežiau ją į tuščią namą, kurį jau buvau išsirinkęs. Kai atvykome, liepiau jai likti lauke. Ji skynė laukines gėles. Užlipau į viršų ir nusirengiau visus drabužius. Kai viskas buvo paruošta, nuėjau prie lango ir pašaukiau ją. Tada pasislėpiau spintoje ir laukiau, kol ji užeis į kambarį. Kai pamatė mane nuogą, ji pradėjo verkti ir bandė bėgti laiptais žemyn. Sugriebiau ją ir pirmiausiai išrengiau nuogai. Kaip ji spardėsi – bandė kąsti ir draskyti. Aš ją mirtinai uždusinau, tada supjausčiau mažais gabalėliais, kad galėčiau mėsą virti ir valgyti. Koks saldus ir švelnus jos mažas užpakaliukas buvo iškeptas orkaitėje. Man prireikė 9 dienų, kad suvalgyčiau visą jos kūną. Aš su ja nesimylėjau, nors norėjau. Ji mirė skaisti“.

Turbūt nereikia sakyti, kokią reakciją šis laiškas sukėlė mergaitės šeimai. Nedelsiant kreiptąsi į policiją.

Vaikų mėsai kapoti skirtas įrankis. Youtube.com stopkadras

Policija greitai išaiškino, kas siuntė šį siaubingą laišką. Suimtas Fišas nusikaltimo net nebandė neigti. Maža to, jis su malonumu pasakojo, kaip klūpėdamas prie Grace ir ją smaugdamas, patyrė dvi nevalingas ejakuliacijas.

Vėliau nustatyta, kad maniakas be dešimtmetės Grace nužudė devynmetį Francis McDonnell bei keturmetį Billy Gaffney. Laiške savo advokatui vėliau Fišas išsamiai pasakojo, kaip žudė ir mėsinėjo vaiko kūną.

Atvedžiau jį į apleistą namą. Ten išrengiau nuogai, surišau rankas ir kojas, užkimšau burną nešvariu skuduru. Tada sudeginau jo drabužius. Batus išmečiau į sąvartyną. Palikau jį surištą tame name ir grįžau į savo namus. Kitą dieną apie 14 val. paėmiau įrankius, gerą, sunkų rimbą. Plakiau jam nugarą, kraujas bėgo per kojas. Nupjoviau jam ausis, nosį, perpjoviau burną nuo ausies iki ausies. Išdūriau akis. Tada jis buvo miręs. Įsmeigiau peilį jam į pilvą, priglaudžiau burną prie jo kūno ir gėriau jo kraują. Pasiėmiau keturis senus bulvių maišus ir susirinkau krūvą akmenų. Tada aš jį supjausčiau. Nevalgomas dalis sudėjau į akmenimis prikimštus maišus, surišau jų galus, išmėčiau į vandens telkinius.

Grįžau namo su mėsa. Man labiausiai patiko jo kūno priekinė dalis. Iš jo ausų, nosies, veido ir pilvo gabalėlių gaminau troškinį. Dėjau svogūnų, morkų, ropių, salierų, druskos, pipirų. Buvo skanu. Tada aš paėmiau jo sėdmenis ir pirmiausia nuploviau. Uždėjau šoninės juosteles ant kiekvieno užpakaliuko skruosto ir pašoviau į orkaitę. Įdėjau 4 svogūnus ir kai mėsa apskrudo, užpyliau apie puslitrį vandens. Retkarčiais mediniu šaukštu palaistydavau mėsą šiuo padažu. Maždaug per 2 valandas mėsa buvo puikiai iškepusi. Niekada nevalgiau kalakutienos kepsnio, kurio skonis buvo perpus toks geras, kaip jo saldus užpakaliukas“.

Ši išpažintis turėjo supykinti net patį advokatą.

Teisme. Youtube.com stopkadras

Maniakas prispažino dėl 3 žmogžudysčių, nors buvo įtariamas 5. Tačiau pats Fišas kartą gyrėsi, kad „turi aukų visose valstijose“ ir teigė, kad jo aukų skaičius siekia apie 100.

Nors Fišas bandė įtikinti teismą, kad yra psichiškai nesveikas, griežčiausios bausmės išvengti jam nepavyko. 1936 m. sausio 16 d., būdamas 65 metų amžiaus, jis gavo galą elektros kėdėje.

Nors lyginant su kitais serijiniais žudikais jo įvykdytų (ar bent įrodytų teisme) nužudymų skaičius nėra didelis, tačiau faktas, kad jis žudė mažamečius, juos kankino, valgė ir kaip mėgavosi jų kančiomis, Albertą Fišą neabejotinai daro vienu šiurpiausių visų laikų sociopatų.