„Akiplėšoje“ tėvą įkūnijęs G. Savickas: mes gi visi teisingi, fantastiški, pas mus tokio pasaulio kaip filme nėra

Lietuva

Giedrius Savickas / Organizatoriai

Alfa.ltŠaltinis: ALFA.LT

354245

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomame pasaulį apkeliavusiame Saulės Bliuvaitės filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis atlikusias debiutuojančias aktores filmavimuose ir jų įkūnytų herojų gyvenimuose lydėjo žiūrovų jau daug metų mylimos kino žvaigždės – aktoriai Giedrius Savickas ir Eglė Gabrėnaitė.

Jie pasakoja apie darbą režisierės debiutiniame filme ir savo įkūnytus Marijos (akt. Vesta Matulytė) močiutės ir Kristinos (akt. Ieva Rupeikatė) tėvo vaidmenis.

Giedrius Savickas sako, kad ne tik režisieriai, bet ir aktoriai daro savo kastingą – atidžiai renkasi, kur sutikti filmuotis. „Kai paskambina režisierė, jau pirmomis minutėmis pajunti, kaip ji su tavimi kalba, ir iškart supranti, ar nori kartu dirbti. Aš labai norėjau padėti Saulei padaryti šitą filmą. Aišku, perskaičiau scenarijų – man labai patiko. Mačiau ir finansavimui gauti paruoštą trumpą filmo ištrauką – labai patiko, labai. Kai atsiranda tau patinkantis debiutas, sutinki bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Antram filmui jau kitaip šnekėsimės“, – juokauja jis.

Giedrius Savickas / Organizatoriai

„Iš tiesų daugeliui režisierių reikėtų sukurti daug filmų, kad taptų tokiais meistrais, kokia Saulė buvo savo debiute. Taip dirbti su jaunimu… Kaip ji mokėjo elgtis su visais! Prie kiekvieno prieis – prie manęs, Eglės, vaikų, prie visų. Tikrai fantastika, aukštas lygis. Labai retas atvejis“, – darbą filmavimo aikštelėje prisimena G. Savickas.

Eglė Gabrėnaitė atskleidžia ilgai nemėgusi dirbti kine, kol jos vėl neįkalbino jaunoji režisierių karta. „Aš kaip ragana numatydavau, ar verta, ar neverta. Ilgą laiką net nesusitikinėdavau su režisieriais, iškart sakydavau ačiū, bet ne. O su Saule meilė buvo iš pat pirmo karto – pamačiau, kad tai yra tikslą matantis žmogus, labai valingas, labai tiksliai žinantis, ko nori. Pusantrų metų susitikdavome kavos išgerti ir tai lyg savaime įvyko – sutikau vaidinti. Visada labai pasitikiu nuojauta.“

Eglė Gabrėnaitė / Organizatoriai

Filme „Akiplėša“ dvi į paauglystę žengiančios merginos savarankiškai pažindinasi su nepagražinta realybe, kol suaugusieji užsiėmę savo reikalais. Dalis žiūrovų po filmo pasipiktinę klausia: „Kur šių vaikų tėvai?!!“ Giedrius Savickas ragina neskubėti teisti ir į jo įkūnytą tėvą kviečia pažvelgti su empatija.

„Kartais gyvenime reikia ne klausti, o tiesiog padėti. Mes juk nežinome, kaip viskas buvo – tiesiog taip atsitiko. Iš karto pasmerkti yra lengviausia, bet man atrodo, kartais tiesiog reikia į kito bliūdą įsėsti, kad suprastum, – svarsto G. Savickas. – Taip taip, mes gi visi teisingi, visi fantastiški. Pas mus tokio pasaulio, kaip filme, nėra, visi mes nuo to apsaugoti. Bet ar tikrai? Juk ne visi protingi ir talentingi esame, yra labai stiprių žmonių ir yra silpnų.“

Giedrius Savickas / Organizatoriai

„Tas tėvas filme… Kažkokio gėrio ten tikrai likę, jis nėra blogas. Filme yra scena, kur jis sako: „Tu eik, tu geriau čia nebūk“. Tai – tėvas, kuriam pačiam nepavyko, bet jis viską, ką turėjo, atidavė tam, kad kažkam pavyktų. Labai graži scena, kur jis giriasi – sako: „Ji (dukra) yra modelis, išvažiuos po pasaulį“. Nieko ten nebus iš tikrųjų, bet žmogus tuo tikėdamas atidavė viską, ką turėjo – pardavė savo mašiną, kad jai pavyktų. Kad tik vaikas nebūtų ten, kur dabar yra, kad nebūtų šiame filme. O pats pasilieka – kartais tu turi kažką paaukoti, pasirinkti, kad kitas išeitų. Nes jam matai galimybę, o pačiam jos jau nebėra.“

Kitos filmo „Akiplėša“ herojės mama išvykusi į užsienį, tad Marija gyvena su močiute. Ją įkūnijusi Eglė Gabrėnaitė atvirauja, kad ją irgi kelerius metus augino jos senelė, kol tėvai studijavo Maskvoje. „Pradžioje mane augino visas tėvų studijų kursas – šitaip pasikeisdami ištempė metus. O tada močiutė pirmą kartą sėdo į traukinį, iš Kuršėnų atvažiavo į Maskvą ir mane išsivežė. Tai buvo jos valia, aš su ja augau iki pat mokyklos. Nors vaidinau ne ją, bet man yra įstrigusi kažkokia tvirtybė – moters tvirtybė. Ir ta tvirtybė – ne ilgi pokalbiai ir ne barimas. Mano močiutė kažkaip didvyriškai mokėjo mane sutramdyti be didelių pokalbių. Galvodavau apie tai dirbdama filme.“

Apie „Akiplėšą“

„Akiplėša“ – debiutinis ilgametražis Saulės Bliuvaitės filmas. Jo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Lokarno kino festivalyje, kuriame iškart susižėrė ne tik pagrindinį geriausio filmo apdovanojimą – „Auksinį leopardą“, bet ir dar tris prizus. Tačiau tai buvo tik sėkmės pradžia – į Lietuvą „Akiplėša“ atkeliavo pasirodžiusi daugiau nei 70-je tarptautinių kino festivalių – nuo Kanados iki Australijos, nuo Indonezijos iki Brazilijos, filmas pelnė 15 prizų ir buvo nominuotas Europos kino apdovanojimui.

Filme „Akiplėša“ pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, taip pat vaidino Giedrius Savickas, Eglė Gabrėnaitė, Vilma Raubaitė. Operatorius: Vytautas Katkus, dailininkas: Paulius Aničas, kompozitorius: Gediminas Jakubka, prodiuserė: Giedrė Burokaitė, vykdančioji prodiuserė: Justė Michailinaitė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt