Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Fotoaparato blyksnis ir iš to „šūvio“ išgautas vaizdas yra vienintelis ir neatkartojamas. Nei saulėtekio, nei saulėlydžio, vandens tėkmės, šypsenos akimirkos neatidėsi ir nepasakysi: „Ateisiu rytoj ir nupaveiksluosiu.“ Ateiti ir nupaveiksluoti gali, tačiau vaizdas bus kitas. Tai Mildos KUMPIKEVIČIŪTĖS mintys, citata iš mudviejų pokalbio apie gerą dešimtmetį puoselėjamą pomėgį fotografuoti. Kalbinau ne vieną Akmenės – Mažeikių fotoklubo „Lokys“ narių, o Mildą vis „pasilaikydavau“. Esu gerbėja vaizdų, kuriuos ji išgauna nuotraukose. Jos fotokūrinius pavadinčiau taikiniu žvilgsniui – pamatai išskirtinį reginį, vienintelį ir neužgožtą kitų daiktų.
Naujojoje Akmenėje gyvenanti, kelis dešimtmečius pedagoginį darbą dirbusi Milda Kumpikevičiūtė, ko gero, išmėgino visų rūšių menus. Ji įvaldė molį, tapybą, karpinius, Ebru techniką. Juokavome – kur kas lengviau Mildai atsakyti į klausimą, ko neišmėgino, nes paklausus, ką mėgino – sąrašas labai ilgas. Dar nemėgino, bet jau domisi internete, skaito patarimus, kaip tapyti japonišku metodu. Šiai tapybos rūšiai reikia nemažai papildomų priemonių, ne vien dažų. „Labai knieti pamėginti. Šiuo būdu galima išgražinti audinį ir pasisiūdinti rūbą,“ – pasakojo Milda.
Su Mildos tėvais „Vienybės“ kolektyvas buvo kolegos. Amžiną atilsį tėvas – žurnalistas, mama – vadovavo spaustuvei, tad buvo įvykių, kelionių, švenčių, kai susieidavome kartu. O mokydamosi tuometinėje Naujosios Akmenės 2 – ojoje vidurinėje mokykloje ne viename renginyje kartu dalyvavome, domėjomės tais pačiais dalykais, kartu augo vaikai. Milda užaugino tris vaikus, visi jau savarankiški. Fotografija jos šeimoje – pagarbioje vietoje, kiek ji pamena, svarbiausi įvykiai būdavo užfiksuoti nuotraukose. „Nors anuomet nuotraukos buvo prabanga, fotoaparatą turėjo retas, tėvai dažnai mus fotografuodavo. Jie buvo visuomeniški žmonės – mėgo keliones, susiėjimus, šventes, būtent tokiose išvykose kas nors fotografuodavo, žurnalistai dažniau nei kiti turėjo fotoaparatus. Esu įamžinta nuotraukose nuo mažų dienų. Mama suklijuodavo jas į albumus,“- pasakojo Milda. Prisiminė močiutę, mamos mamą… ji nuotraukų albumą vertino kaip didelį turtą…
Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, rugpjūčio 1 dienos, VIENYBĖJE.