Akcija „Lašiša“: svarbu siekti bendro tikslo – gausinti lašišų ir šlakių išteklius

Vilnius

Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

192719

Aplinkos apsaugos departamentas primena: kad lašišos ir šlakiai sėkmingai migruotų ir išnerštų, nuo spalio 18 d. iki gruodžio 25 d. galioja draudimas gaudyti šias žuvis ir vykdoma sustiprinta žvejybos kontrolė. Tačiau akcija „Lašiša“ ir jos priemonės saugoti neršiančias lašišas neapsiriboja tik vandens telkinių kontrole – ji neatsiejama nuo šių žuvų išteklių dirbtinio veisimo.

Foto galerija:

 „Mūsų šalies vandenyse daug vertingų žuvų, tarp kurių ypač svarbios – lašišinės. Žuvų išteklių turtinimas ir apsauga mūsų, aplinkosaugininkų, prioritetas. Nors lašiša užauga jūroje ir į mūsų upes migruoja neršti, ji itin mėgstama ne tik žvejų, bet ir šalies gyventojų, besigrožinčių šių didingų žuvų kelione Lietuvos upėmis“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Pasak aplinkosaugininko, norint apsaugoti šiuos išteklius, reikia rūpintis upių ir nerštaviečių apsauga ir užtikrinti žuvitakių sklandžią veiklą. Taip pat svarbi vandens kokybės apsauga, kad upės nebūtų teršiamos. „Be to, svarbu pasitelkti visas sritis, tarp jų ir žuvų naršinimą, nes natūralių nerštaviečių šalies upėse nėra pakankamai ir galimybės mailiui išgyventi menkos“, – teigia K. Motiekaitis.

Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus specialistai, lankydamiesi Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyryje Švenčionių rajone, stebėjo, kaip naršinamos lašišos.

Kaip teigia Žuvininkystės tarnybos specialistai, paaugintos lašišos ir šlakiai ateinančių metų gegužę bus išleisti į šalies upes ir taip pagausins šių žuvų išteklius. 2022 m. pavasarį į Lietuvos upes bus išleista apie 45 tūkst. lašišų ir 29 tūkst. šlakių.

 „Žuvininkystės tarnybos specialistai, atliekantys žuvų veisimą, šlakių ir lašišų reproduktorius atrenka iš įvairių Lietuvos upių, kad jų genetinis fondas būtų kuo turtingesnis. Lašišos ir šlakiai dirbtinai veisiami, tada paimti ikrai apie 2,5 mėnesio išbūna inkubatoriuje ir jau paaugusius 1,5 gramo jauniklius žuvininkystės tarnybos specialistai išleidžia į Lietuvos upes, o kita šiš žuvų dalis paliekama auginti iki metinukų“, –  pasakoja aplinkosaugininkas.

Natūralioje aplinkoje neršiančios lašišos susiduria su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, ikriukams pavojų kelia jais mintančios žuvys ir paukščiai. Taip pat daug įtakos turi ir klimatinės sąlygos.

„Dirbtinis naršinimas, palyginti su natūraliu lašišų neršimu, yra efektyvesnis. Dirbtinai išnaršintų šių žuvų išgyvena 10 kartų daugiau“, – teigia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas K. Motiekaitis.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad už draudžiamu metu sugautą lašišą ar šlakį, asmenims pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas, numatyta bauda iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

O naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), numatyta bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lašišą teks atlyginti 970 eurų žalą žuvų ištekliams. Lašišą sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.

Primename, kad apie draudžiamus įrankius ar kitus neteisėtus žvejybos ar medžioklės būdus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.
 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt