Aistros dėl VDU ir MMA santykio: tik darbuotojų atstovai norėtų, kad būtų įtraukti ir vienkartiniai priedai

Lietuva

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

46896

Lietuvos statistikos departamentui bei Lietuvos bankui skaičiuojant vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčių santykį be vienkartinių priedų ir priemokų, darbuotojų atstovai norėtų, kad jie būtų įskaitomi. Darbdaviai, savo ruožtu, teigia, kad į formulę vienkartiniai priedai neturėtų būti įtraukti, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, jog tai - susitarimo klausimas.

Pernai Trišalėje taryboje buvo nuspręsta, kad Lietuvoje minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) turi siekti 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Vis dėlto Trišalė taryba jau kurį laiką nesusitaria dėl 2019 metų MMA dydžio, nes iš naujo diskutuoja dėl formulės sudėties. Darbdaviai sako, kad MMA turi būti 420 eurų, o darbuotojų atstovai norėtų, kad MMA siektų 450 eurų.

Kaip atsakyme Eltai teigia Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė, Statistikos departamentas, apskaičiuodamas santykį, naudoja Eurostato metodologinius nurodymus, pagal kuriuos į formulę neįtraukiamos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos. „Eurostatas, norėdamas palyginti darbo užmokesčio rodiklius tarp ES šalių, dažniausiai prašo pateikti ne viso šalies ūkio (be žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklų) rodiklius, nes dėl žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos specifikos rodikliai tampa ne visai palyginami“, - sako ji.

Statistikos departamentas, D. Ilekytės aiškinimu, į formulę skaičiuojant MMA ir VDU santykį taip pat neįtraukia vienkartinių priedų. „Šiuo atveju skaičiuojant vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį neįskaitomos vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir kitos panašios išmokos“, - atsakyme Eltai sako D. Ilekytė. Ji taip pat pažymi, kad apskritai, skaičiuojant šalies VDU, vienkartiniai priedai ir priemokos yra įtraukiamos.

Kaip aiškina Statistikos departamento atstovė, vienkartinėmis (nereguliariomis) premijomis ir priedais vadinamos premijos už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus, premijos už skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių vykdymą, laikinai nesančių darbuotojų pareigų arba papildomų darbų vykdymą, ypač svarbių vienkartinių užduočių atlikimą. Vienkartinėmis premijomis taip pat vadinamos Velykų ar Kalėdų progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ atlyginimas ir panašiai. Tuo metu reguliarūs priedai yra priedai prie valandinių (dieninių) tarifinių atlyginimų, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pavyzdžiui, priedai už tarnybos stažą, priemokos už darbą kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis ir pan.).

Lietuvos bankas į VDU ir MMA formulę vienkartinių priedų sakosi taip pat neįtraukiantis. „Skaičiuodami MMA ir VDU santykį priedų neįtraukiame todėl, kad jį siejame su santykių vidurkiu tam tikrose ES šalyse. Taigi skaičiuodami šį santykį turime vadovautis ta pačia metodika. Eurostatas į VDU priedų neįtraukia. Be to, MMA yra dydis, į kurį neįskaitomi priedai, taigi jį lyginti turime su VDU, į kurį priedai taip pat neįskaitomi“, - komentare Eltai sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis. Jo aiškinimu, skaičiuojant santykį, formulėje naudojamas Statistikos departamento skelbiamas 2017 metų VDU „ant popieriaus“ atimant nereguliarias premijas, priedus ir vienkartines pinigines išmokas. Tada pagal Lietuvos banko užmokesčio augimo prognozes apskaičiuojama, koks būtų VDU be priedų 2019 metais, ir kitų metų MMA padalijamas iš kitų metų VDU be priedų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako kitų metų MMA skaičiuojanti naudodama prognozuojamą 2018 metų šalies VDU. „Imamas prognozuojamas 2018 metų VDU šalyje, nes šie metai nesibaigė. Pagal Finansų ministerijos skelbiamą Ekonominės raidos scenarijų 2018 metų prognozuojamas vidutinis mėnesinis bruto („ant popieriaus”, - ELTA) darbo užmokestis - 895,4 euro (čia yra su priedais ir premijomis)”, - atsakyme Eltai sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.

Tada, kaip aiškina E. Samoškaitė, imamas Eurostato suskaičiuotas 2014-2016 metais ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkis. „Slovėnijos (santykis, - ELTA) - 50,9 proc., Prancūzijos - 47,3 proc., Liuksemburgo - 47 proc., Latvijos - 45,8 proc., Lenkijos - 45,6 proc. Šis vidurkis (Lietuvoje, - ELTA) yra 47,3 proc. - nuo 895,4 eurų MMA yra 423,5 euro”, - akcentuoja E. Samoškaitė. Vis dėlto ministro patarėja nurodo, kad ministerija palaiko ir Lietuvos banko skaičiavimą, kuris formulę apskaičiuoja remdamasis kitų metų VDU prognoze. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad tiksliausia skaičiuoti einamųjų metų VDU prognozę. Tačiau sutinka ir su Lietuvos banko nuomone dėl skaičiavimo pasirėmus kitų metų prognoze be priedų ir premijų, nes taip skaičiuoja Eurostatas”, - sako ji.

Trišalės tarybos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad formulėje turėtų būti įtrauktas VDU su priedais. „Mūsų požiūriu, VDU yra rodiklis, parodantis mūsų ir darbdavio ekonominę būklę. Jei darbdaviai turi galimybę mokėti priedus, o kai kur išaiškėja, kad net tūkstančiais juos moka, kai atlyginimas sutartyje yra 500 eurų, tai ir parodo jo potencialą mokėti tokius pinigus. Mes turėtume skaičiuojant MMA „rištis“ prie to VDU, kuris yra nurodytas Vyriausybės nutarime ir normaliai skaičiuojamas Lietuvoje“, - Eltai kalbėjo I. Ruginienė.

Ji pridūrė, kad su Lietuvos banku ir Vyriausybe nekyla ginčų, kurių metų VDU prognozę reikėtų imti, nes visi sutinka, kad reikia naudotis 2019 metų VDU prognoze. Tuo tarpu darbdavių atstovai Eltai teigė, kad į formulę reikėtų įtraukti praėjusių metų VDU, nes „prognozės turi savybę neišsipildyti“. „Nors šių metų VDU faktinis dydis, panašu, kad viršys prognozę, siekis yra turėti depolitizuotą formulę, prie kurios nereikėtų grįžti bent porą Seimo kadencijų”, - atsakyme Eltai sako Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Anot jo, apskaičiuojant VDU ir MMA formulę reikėtų imti VDU be priedų, kaip tai daro Eurostatas. „Tokiu atveju galima palyginti santykį MMA su VDU ir jis neturėtų viršyti 45-49 proc. Esamas santykis viršija, o tai iš esmės prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms”, - sako V. Levickis.

ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje Trišalė taryba vėl rinksis į posėdį, kuriame spręs dėl kitų metų MMA dydžio. Prieš daugiau nei du mėnesius vykusiame Trišalės tarybos posėdyje preliminariai sutarta, kad nuo kitų metų sausio MMA reikėtų didinti iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc. šiuo metu esančio VDU. Tačiau posėdyje, vykusiame prieš daugiau nei mėnesį, nuomonės išsiskyrė. Darbdavių atstovai palaikė 420 eurų dydį, darbuotojų atstovai teigė, kad MMA turėtų būti 450 eurų - remiantis kitais metais prognozuojamu VDU. Kadangi taryba dėl minimalios algos nepriėmė bendro sprendimo, Vyriausybei pateikė atskirąsias nuomones, kokio dydžio MMA Vyriausybei rekomenduoti tvirtinti - pagal reglamentus tai vis tiek turėjo padaryti iki birželio 15 dienos. Po to Vyriausybė galėjo priimti savo sprendimą, tačiau to irgi nepadarė - pratęsė derybų laiką, grąžino klausimą svarstyti tarybai. Tačiau Trišalė taryba liepos 10 dienos posėdyje dėl 2019 metų MMA dydžio vėl nenusprendė, nes neišsiaiškino, pagal kokią formulę turi būti skaičiuojamas MMA ir VDU santykis. Bet kuriuo atveju - ar taryba galiausiai vėl teiktų atskirąsias nuomones, ar pasiūlytų bendrą sprendimą - atsižvelgdama į jos siūlymus, Vyriausybė rudenį turėtų apsispręsti, kokio dydžio MMA turėtų būti nuo kitų metų. Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.

Nuo šių metų sausio MMA padidinta 20 eurų, iki 400. VDU - 895 eurai, tad MMA sudaro apie 45 proc. VDU.

Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt