Airijoje karjerą pradėjusi Justina – apie netikėtai atrastą šalį, tautų skirtumus ir planus sugrįžti

Kaunas

Paulina KuzmickaitėŠaltinis: Etaplius.lt

55843

Airija – viena labiausiai emigrantų mėgstamų valstybių. Oficialiais duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 40 tūkst. lietuvių, tačiau neoficialiai šis skaičius gali būti net du kartus didesnis. Ir nors daugelis lietuvių Airiją mato tik kaip nekvalifikuoto darbo ieškančių emigrantų kryptį, kai kurie tautiečiai šią šalį atranda visai kitaip.

erasmus-programos-privalumai.png

„Studijoms einant į pabaigą supratau, kad dabar turi prasidėti naujas gyvenimo etapas. Išties norėjosi kardinalių pokyčių tiek darbo srityje, tiek mane supusioje aplinkoje“, – sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) absolventė Justina Brazaitytė, iškart po viešojo administravimo magistrantūros studijų pasinaudojusi „Erasmus+“ programos galimybėmis ir išvykusi į Airiją, kur jos laukė ne tik praktika Lietuvos Respublikos (LR) ambasadoje Dubline, bet ir pasitaikiusi proga čia pradėti savo karjerą.

Juokai virto realybe

Justina atvirauja, kad Airija nebuvo jos pirmasis pasirinkimas renkantis praktikos vietą – pirmiausia mergina pateikė dokumentus praktikai į LR ambasadą Italijoje, todėl apie Airiją net nebuvo pagalvojusi.

„Italiją buvau ne kartą aplankiusi, spėjau ją pamilti ir svajojau čia sugrįžti ilgesniam laikui. Tačiau dėl kalbos barjero mano praktikos kandidatūra nebuvo patvirtinta.

Apie tai kalbėdama su savo drauge, kuri gyvena Airijoje, juokais pasakiau: „O gal pabandyti Airijoje?“. Dar tą pačią dieną nusiunčiau dokumentus ir jau po poros dienų gavau atsakymą, kad mane priima“, – atskleidžia ji.

Iki to laiko Justina Airijoje buvo apsilankiusi tik vieną kartą, svečiuodamasi pas draugus: „Niekada negalvojau, kad tai bus ta šalis, kurioje dirbsiu ir gyvensiu“.

Šansas, kurio negalima praleisti

LR ambasadoje Airijoje J. Brazaitytė daugiausia susipažino su konsuliniu darbu – pasų keitimu / išdavimu, įvairiais notariniais veiksmais, gyvenamosios vietos deklaracijomis, konsulinių pažymų išdavimu, bylų tvarkymu ir pan.

Ji pasakoja, kad taip pat buvo ne vienas įdomus renginys, kur teko pristatyti savo gimtąją šalį, pasakoti apie Lietuvos kultūrą, papročius, miestus ar istoriją. Taip pat buvo sudarytos galimybės kartu su diplomatais vykti į įvairius susitikimus su lietuvių bendruomene ir labiau susipažinti su ambasados vykdoma veikla.

„Praktika užsienyje yra visapusiškai naudinga ir įdomi, nes ne tik realiai pritaikai studijų metu įgytas žinias, bet ir pamatai, kaip tai veikia kitoje šalyje“, – tikina Justina.

J. Brazaitytė įsitikinusi – praktika užsienio šalyje ir padeda įgyti naujų žinių, pažinti kitą šalį, ir užsidėti nemažą pliusą savo karjeroje.

„Išėjimas iš komforto zonos didina pasitikėjimą savimi, tik reikia nebijoti keisti, kažką daryti, nenutraukti veiklos nepasisekus ir judėti į priekį. Tai gera patirtis, kuri pravers ne tik karjeroje, bet ir gyvenime“, – sako KTU absolventė.

Atsidūrė laiku ir vietoje

Tačiau viskas įprasta praktika nesibaigė: kaip tik tuo metu, kai praėjo trijų mėnesių praktikos laikotarpis, į Lietuvą nusprendė grįžti ilgametis ambasados darbuotojas, todėl buvo paskelbtas konkursas raštvedžio(ės) pareigoms užimti.

„Iš pradžių net neplanavau kandidatuoti į šias pareigas, tačiau paskatinta artimųjų ir dabar jau savo kolegų pateikiau dokumentus. Manau, šioje situacijoje tinka posakis „atsidūriau tinkamu metu tinkamoje vietoje“. Supratau, kad tai gera karjeros galimybė, kuri pasitaiko ne kasdien“, – prisimena J. Brazaitytė.

Ji įsitikinusi, kad tam, jog gavo pasiūlymą sudaryti darbo sutartį, įtaką padarė tiek atlikta „Erasmus+“ praktika, tiek jau anksčiau turėta darbo patirtis valstybinėje įstaigoje.

„Be to, mano įgytas išsilavinimas atitiko siūlomoms užimti pareigoms keliamus reikalavimus“, – pridūrė mergina.

Ir nors šiuo metu Justina jaučiasi esanti ten, kur ir turi būti, bei džiaugiasi jai pasitaikiusiomis galimybėmis, savo ateitį ji vis tik įsivaizduoja gimtinėje. „Airija, kaip šalis, su kiekviena diena man patinka vis labiau, tačiau savo ateitį sieju su Lietuva“, – tvirtina J. Brazaitytė.

Airiai ir lietuviai – ir panašūs, ir skirtingi

J. Brazaitytė pasakoja mieste neretai išgirstanti lietuviškai kalbančius žmones – ir nieko keisto, juk oficialiais duomenimis šioje šalyje gyvena apie 40 tūkst. lietuvių, neoficialiai šis skaičius gali būti du kartus didesnis.

„Ambasadoje taip pat daugiausia darbas vyksta su Lietuvos piliečiais. Anglų kalbą tenka naudoti retai, todėl kartais gali ir užsimiršti, kad dirbi ne Lietuvoje“, – juokauja mergina.

Vis dėlto KTU absolventė gyvena rajone, kuriame didžioji dauguma – airiai. „Tačiau galiu drąsiai teigti, kad jų požiūris į mūsų tautiečius yra teigiamas“, – teigia ji.

Justina tikina, kad iš tiesių airiai ir lietuviai netgi turi nemažai istorinių panašumų: tiek lietuviai, tiek airiai turėjo vieną karalių, sunkiai kovojo dėl nepriklausomybės, tačiau žino ir emigracijos skonį.

„Airiai yra nuoširdi ir svetinga tauta, galbūt todėl tiek lietuvaičių čia sėkmingai įsikuria“, – atskleidžia J. Brazaitytė.

Tačiau ši tauta, kitaip nei lietuviai, pasak Justinos, labai teigiami žmones, itin mokantys džiaugtis gyvenimu, negailintys šypsenų ir gero žodžio.

„Iš lietuvių kartais galima to pasigesti, nes dauguma yra panirę į savo kasdienius rūpesčius. Net ir namuose, kuriose gyvenu su airiais, nuolat niūniuojamos ir švilpaujamos dainų melodijos, nė karto neteko iš jų girdėti nusiskundimų ar neigiamų emocijų“, – tvirtina ji.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt