Advokatūra: visos pajamos iš mokestinių pakeitimų turi būti nukreiptos į gynybą (papildyta)

Lietuva

Mokesčiai / Unsplash

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT

Vyriausybei planuojant trečiadienį svarstyti galutinius siūlomus mokesčių pakeitimus, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis mano, kad visos pajamos iš jų turėtų būti nukreiptos tik gynybos finansavimui.

„Advokatūra supranta, kad dalis lėšų, po reformos, gali nueiti į gynybą. Tiesa, mūsų įsitikinimu, visa reforma turi būti nukreipta tik į gynybą. Jeigu valstybės gynybos procesas bus netinkamas, tam nepadės ir ekonomika. Jeigu ekonomika bus netinkamai sureguliuota, ji nepadės ir gynybai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Kukaitis.

„Advokatūra turi pasiūlymą, kad pirmiausia valstybės pareigūnai ir politikai turi įsipareigoti prisiimti atsakomybę už nepavykusią reformą ir jos pasekmes. Politikai turi sumažinti savo apetitą, peržiūrėti visas netinkamai administruojamas paslaugas ir išlaidas“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas.

Turbūt didžiausią efektą gyventojams turėtų siūlomi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai, teigia M. Kukaitis. Pasak jo, 1,1 mln. asmenų Lietuvoje valdo savo NT, iš jų – 35 tūkst. moka NT mokestį, o po pakeitimų, jį turėtų mokėti beveik 700 tūkst. žmonių.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad Seimui patvirtinus šio mokesčio pakeitimą, efektą pajaustų ir tie, kurie nėra NT savininkai ir savo būstus nuomojasi.

„Nuomininkas tikrai geraširdiškai nemokės mokesčio iš savo kišenės, o jį perkels nuomininkui padidindamas nuomos kainą. Tai reiškia, kad mokestį pajaus net tie, kurie neturi NT ir galimai jį pajaus net dar skaudžiau“, – sakė M. Dubnikovas.

Pasak LVK viceprezidento, verslas pasilieka prie siūlymo didinti pelno mokestį ir bendrą pridėtinės vertės mokestį (PVM) vienu procentu – nuo 21 iki 22 proc..

„Jeigu valstybė vis dar stigmatizuoja PVM ir jo didinti nenori, tada galima pradėti taikyti tiesioginį 1 proc. gynybos mokestį“, – alternatyvą teikė verslo atstovas.

Pasak M. Dubnikovo, kreipimąsi į Seimą dėl mokesčių pakeitimų stabdymo pasirašė jau 150 organizacijų, o Finansų ministerija praėjusį trečiadienį skelbė, kad dėl pakeitimų sulaukė atsiliepimų iš daugiau nei 200 suinteresuotų institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų.

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimą.

Tarp siūlymų numatyta 1 proc. didinti įmonių pelno mokestį – stambioms jis kiltų iki 17 proc., lengvatinis tarifas siektų 7 proc.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

GPM pakeitimai gali prieštarauti Konstitucijai

Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis taip pat įžvelgia daug problemų su siūlomais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiais ir mano, kad jie galimai pažeidžia konstituciją.

„Pagrindiniai du gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai ženkliai pakeis situaciją. Pasyvių ir aktyvių pajamų suvienodinimas ir apmokestinimas palies kiekvieną dirbantį asmenį“, – teigė advokatų atstovas.

„Tai gali būti žmogus, kuris per metus pardavė ar paveldėjo turtą, dovanojo ar gavo dovanų, investavo į akcijas ir jas pardavė, išleido knygą, laimėjo sporto varžybose ar lažybose, nutapė paveikslą ir jį pardavė“, – kalbėjo M. Kukaitis.

Pasak jo, individualią veiklą šiuo metu vykdo apie 260 tūkst. gyventojų – tarp jų yra vežėjai, kirpėjai, korepetitoriai, siuntinių pristatytojai, IT specialistai, konsultantai, notarai, antstoliai ir patys advokatai.

M. Kukaitis pastebėjo, kad pastarieji, teisės srities darbuotojai, veiklos kita forma vykdyt negali.

„Mokestiniai ribojimai individualios veiklos apmokestinime gali šią veiklą sužlugdyti arba padaryti ją neperspektyvia. Yra profesijų, kurios neturi pasirinkimo laisvės, t. y. notarai, antstoliai ir advokatai negali turėti kitos veiklos ir gauti kitų pajamų ir negali savo veiklos perkelti į juridinio asmens statusą, taip pat negali sudaryti ir darbo santykių savo veiklai vykdyti“, – pabrėžė advokatų tarybos pirmininkas.

Pasak jo, Konstitucija užtikrina kiekvieno asmens teisę laisvai pasirinkti veiklą, o siūlomas skirtingų pajamų šaltinių suvienodinimas pažeistų šį principą.

„Tokį darbą dirbantis žmogus pats prisiima riziką, atsakomybę, pats save įdarbina. (...) Yra bent 23 argumentai, kodėl individuali veikla iš esmės skiriasi nuo darbo santykių“, – pabrėžė jis.

M. Kukaitis pažymėjo, kad šiuo metu individuali veikla apmokestinama palaipsniui – nuo 5 iki 15 proc., priklausomai nuo pajamų. Tačiau įsigaliojus reformai, mažiausias tarifas iškart šokteltų iki 20 proc., o bendra mokesčių našta, priklausomai nuo visų pajamų, galėtų siekti 32 ar 36 proc.