Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
KAM nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Grėsmės yra ne tik rytiniame flange. Taip pat egzistuoja grėsmės šiaurėje, vakaruose ir pietuose. Šiuo metu, dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, pagrindinį dėmesį esame sutelkę į rytinį flangą. Tačiau Rusija iš esmės yra visur – kosmose, kibernetinėje srityje, Arkties, Atlanto vandenynuose, Viduržemio jūroje, Afrikoje. Rusija yra ne tik ties rytiniu flangu“, – Lietuvos žurnalistams NATO centrinėje būstinėje teigė R. Baueris.
„Jeigu viską supaprastiname ir susitelkiame rytiniame flange – tuomet būsime nepajėgus atliepti to, kas vyksta pietuose ar šiaurėje, vakaruose. Turime būti lankstūs“, – pažymėjo jis.
Pasak admirolo, NATO pajėgų lankstumas yra svarbus faktorius, kalbant apie šalių gebėjimą atremti skirtingo pobūdžio grėsmes. R. Baueris pabrėžė, kad būtent Aljanso reakcija į Maskvos agresiją prieš Ukrainą – sprendimai stiprinti sąjungininkų buvimą Baltijos regione ir kitose rytų sparno valstybėse – yra paslankios NATO laikysenos įrodymas.
„Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas vertina visas indikacijas ir visus perspėjimus, jis turi būti pasirengęs reaguoti į visas skirtingas grėsmes“, – dėstė admirolas.
„Dėl Rusijos veiksmų mes esame pasirengę keisti savo laikyseną. Tai nėra akmenyje iškaltas dalykas – tai privalo būti iš esmės lankstu. (...) Todėl pajėgų auginimas nuo batalionų iki brigadų yra to lankstumo ženklas“, – aiškino vienas iš NATO lyderių.
Suvalkų koridorius – svarbi gynybos planų dalis
Nors negalėjo detaliai atskleisti, kas slypi naujoje gynybos strategijoje, R. Baueris teigė, jog ne visi dokumentuose išdėstyti tikslai ir scenarijai yra projektuojami ilgajam laikotarpiui. Pavyzdžiui, Karinio komiteto pirmininkas nurodė, kad planuose yra numatyta galima NATO reakcija į pavienių raketų atakas, akcentuojamos išskirtinės geografinės teritorijos kaip Suvalkų koridorius.
„Mes kreipiame dėmesį į visas grėsmes – ar jos kiltų Baltijos, ar kitoms šalims. Žinoma, yra specifinės teritorijos, kaip Suvalkų koridorius (...), kur reikia įsižiūrėti į išskirtines geografines aplinkybes ir kur matysime, kokių sprendimų reikia imtis, siekiant atremti grėsmes“, – tvirtino admirolas.
Karinio komiteto vadovas neįvardijo ir ko iš naujųjų gynybos planų galėtų tikėtis konkrečiai Lietuva. Klausiamas apie perspektyvas šalyje turėti oro gynybos vienetą, R. Baueris pripažino, kad šiam klausimui NATO narės turėtų skirti ne tik daugiau dėmesio, bet ir finansų.
„Turime pripažinti, kad oro gynyba reikalauja daugiau mūsų dėmesio ir investicijų. Tai rezultatas to, ką matome Ukrainos kare“, – dėstė admirolas.
Po Vilniaus viršūnių susitikimo – sudėtingas laikotarpis: šalys turės tesėti savo pažadus
Kalbėdamas apie valstybėms narėms pristatytus regioninės gynybos planus, R. Baueris pabrėžė, kad Aljansas negali nustatyti konkrečių terminų, kada pastaroji strategija turėtų būti įgyvendinta – jis nurodė, kad viskas priklauso nuo NATO narių vaidmens ir šalių gebėjimų vykdyti savo įsipareigojimus.
„Tada, kai šalys ištesės savo pažadus. Tai nuoširdus atsakymas“, – atsakė R. Baueris, paklaustas, kada Aljansas įgyvendins naujuosius kolektyvinės gynybos planus.
Anot karininko, nors Vakarų pasaulio visuomenių lūkesčiai NATO yra itin dideli, tokie bloko veikimo principai nepasikeičia pernakt.
„Tai bus kelių metų procesas, nes šalims reikės laiko pašaukti daugiau karių, juos apmokyti, pastatyti būtiną infrastruktūrą, pirkti amuniciją ir kitus pajėgumus, įtraukti juos į savo ginkluotąsias pajėgas (...) – užtruks, kol tai veiks pilnu pajėgumu“, – situacijos komplikuotumą aiškino admirolas.
„Todėl sakau, kad po Vilniaus (viršūnių susitikimo – ELTA) prasidės sudėtingas laikotarpis, kai įgyvendinimas – darymas to, ką šalys pažadėjo ir ką sutarė šalių lyderiai – taps pačia svarbiausia dalimi“, – pabrėžė jis.
Pajėgumų didinimas ir planų įgyvendinimas turi būti ne tik kariuomenės problema
R. Baueris pastebėjo, kad sėkmingam Aljanso karinės galios stiprinimui koją kiša ir gerokai sulėtėjusi karinės pramonės industrija. Todėl valstybėms narėms modernizuoti savo kariuomenę ir padidinti jos pajėgumus greitai ir lengvai nepavyksta – po Rusijos invazijos poreikis papildomai karinei technikai ir amunicijai gerokai išaugo.
„Diskusijos dėl gynybos pramonės apimčių yra labai svarbi tema (...). Tačiau reikia, kad privatūs investuotojai ir akcininkai sutiktų investuoti į papildomas gamybos linijas. Mes negalime jiems to įsakyti. Šiuo klausimu jie turėtų patys sutikti“, – situaciją nušvietė NATO Karinio komiteto pirmininkas.
Tačiau, toliau aiškino admirolas, net ir atradus tinkamą kontaktą su privačiu sektoriumi, naujos produkcijos linijos ir gamyklos nebus įkurtos pernakt. R. Bauerio manymu, tam prireiks vienerių ar dvejų metų – tik po to galės startuoti karinės įrangos gamyba.
„Kalbame apie gamybos apimtis jau 14 mėnesių. Ir tai užtrunka labai daug laiko, kad procesai išjudėtų“, – apgailestavo jis.
Todėl R. Baueris kartojo, kad, siekiant suaktyvinti privatų sektorių bei pritraukti potencialių investuotojų į karinės pramonės sektorių, išvien turi veikti ne tik užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministerijos. Karininko teigimu, bloko saugumo klausimas liečia ir ekonomikos, technologijų, energetikos sritis ir kt. Todėl jis vylėsi, kad įgyvendinant gynybos planus, sąjungininkės laikysis holistinio požiūrio ir į diskusijas bei derybas prisijungs ne tik diplomatinis flangas bei krašto apsaugos sistemos atstovai.
„Tai nėra tik kariuomenės problema. Tai nėra tik gynybos ministerijų problema. Tai nėra tik NATO problema. Mūsų valstybės, mūsų žmonės privalo suprasti, kad tai (karas – ELTA) veiks mūsų gyvenimus mažiausiai dešimtmetį“, – kalbėjo admirolas.
„Todėl labai svarbu, kad ne tik gynybos ministrai, ne tik užsienio reikalų ministrai ir šalių lyderiai, bet ir ekonomikos ministrai, už infrastruktūros kūrimą atsakingi žmonės, privatus sektorius – ir finansine, ir produkcijos prasme – turi pabusti“, – teigė jis.
ELTA primena, kad aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.