Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį už Eigirgalos kaime Kauno rajone prieš keletą metų susidariusią ekstremalią ekologinę situaciją turės atsakyti pirminis netinkamai saugotų atliekų savininkas - bendrovė „Elme metalas“.
Teismo sprendimu, bendrovė daugiau nei 50 tūkst. tonų ėsdinimo rūgščių perdavė teisės jų tvarkyti neturinčiam ir dabar jau bankrutavusiam tvarkytojui „Jukneda“, todėl pareiga padengti ekologinės bombos likvidavimo kaštus tenka būtent tinkamo atliekų sutvarkymo neužtikrinusiam jų savininkui.
Prieš trejus metus aplinkosaugininkai Eigirgalos kaime netinkamomis sąlygomis ir be priežiūros laikomas aptiko daugybę tonų nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų - tarp jų ir daugiau nei 50 tonų druskos rūgšties tirpalo. Buvo nustatyta, kad teritorijos užterštumas sunkiaisiais metalais stipriai - kai kuriais atvejais ir iki šimto kartų - viršija leistinas normas. Dėl to buvo paskelbta ekstremali situacija, o padėties stabilizavimui Aplinkos ministerija tuomet skyrė 50 tūkst. eurų.
Atlyginti valstybės patirtas išlaidas ir finansuoti galutinį atliekų sutvarkymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) galiausiai pavedė bendrovei „Elme metalas“, kuriai priklausiusios pavojingosios atliekos ir buvo netinkamai laikomos nelegaliame sandėlyje.
Bendrovė šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Šis RAAD sprendimą pripažino pagrįstu, tačiau bendrovė nepasidavė - nutarimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vis dėlto po daugiau nei metus trukusio proceso sau palankaus nuosprendžio „Elme metalas“ atstovai ir vėl neišgirdo.
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas sako, kad tokie teismų sprendimai atliekų tvarkymo sektoriuje leidžia kurti teigiamą praktiką, nes tokiu būdu įmonės yra įpareigojamos rimtai žiūrėti į joms tenkančias su atliekų tvarkymu susijusias prievoles.
„Iki šiol įmonės neretai paprasčiausiai siekdavo kuo paprasčiau ir pigiau atsikratyti jų veikloje susidarančiomis atliekomis. Dėl to atliekos dažnai - kaip ir Eigirgalos atveju - patekdavo į visiškai nepatikimų tvarkytojų rankas. Tokie tvarkytojai daugeliu atvejų neturi reikiamų licencijų tvarkyti vienos ar kitos rūšies atliekas, o paprastai net ir neketina to daryti. Surinktomis atliekomis jie paprasčiausiai atsikrato pažeisdami įstatymus, nepaisydami nei aplinkosaugos, nei civilinės saugos reikalavimų“, - sako G. Mikulskas.
PATVA vadovo teigimu, visi pavojingųjų atliekų turėtojai pagal galiojančius įstatymus privalo užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, o tai reiškia, kad ši atsakomybė negali būti paprasčiausiai perkelta pasirinktam tvarkytojui.
ELTA