Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį paneigė žinias apie ketinimus riboti paciento gydymo kainą iki 30 tūkst. eurų.
Anot jo, tokia informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės.
„Jeigu taip atsitiktų, labai daug pacientų negautų gydymo. Tai iš tikrųjų yra melas“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak A. Verygos, tokia naujovė skatintų kelti klausimą dėl prieštaravimo Konstitucijos nuostatai, susijusiai su Lietuvoje užtikrinamu nemokamu gydymu.
30 tūkst. eurų suma figūruoja naujoje kuriamoje tvarkoje, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, susijusioje su derybomis dėl naujų brangių vaistų, kurie bus kompensuojami ateityje.
Ministerija pabrėžė, kad ši suma yra išvestinis rodiklis, skirtas deryboms su valstybės įsigijamų vaistų gamintojais, o ne vieno paciento gydymo kainos ribai nustatyti.
„Ekspertų lygiu diskutuojama, kaip vis dėlto efektyviau nupirkti brangiausius vaistus pacientui, bet jokiais būdais neribojant vienam pacientui skiriamos gydymo sumos“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
„Tai neturi jokio ryšio su vieno paciento gydymo kaina“, – teigė jis.
Ministro įsakymo projekte dėl vaistų įrašymo į kompensuojamųjų sąrašus yra įvedama nauja sąvoka „referencinė kaštų naudingumo vertė“.
Tai kriterijus, skirtas kaštų ir naudos analizės dėka apskaičiuoti, kiek preparatas kainuotų norint užtikrinti kokybiškus vienerius sergančiojo gyvenimo metus, sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Pasak jos, 30 tūkst. eurų šio kriterijaus riba „padėtų Lietuvai (...) atsirinkti pačius ekonomiškai naudingiausius ir efektyviausius vaistus“.
Anot viceministrės, ši riba būtų naudojama derantis su brangių, bet rinkoje alternatyvų turinčių vaistų gamintojais, norint įsigyti gydymo priemones už mažesnę kainą.
Jeigu vaistas viršytų tvarkoje numatytą referencinę vertę, bet būtų vienintelis rinkoje, gydantis nuo konkrečios ligos, jis vis tiek būtų perkamas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė taip pat pabrėžė, kad šis kriterijus nebus naudojamas valstybei apsisprendžiant dėl vaisto pirkimo. Anot jos, svarbiausia sąlyga valstybei perkant vaistą liks jo veiksmingumas.
A. Verygos duomenimis, šiuo metu gydyti reta liga sergantį asmenį Lietuvoje valstybei vidutiniškai kainuoja apie 200 tūkst. eurų per metus, o išimtiniais atvejais suma gali siekti ir milijoną eurų.
LRT televizija šeštadienį skelbė, kad viršijus 30 tūkst. eurų asmeniui gydyti, būtų nerekomenduojama kompensuoti medikamentų.
Ligonių kasos duomenimis, pernai valstybė kompensuojamiems vaistams išleido daugiau nei 200 mln. eurų.
BNS