A. Veryga mano, kad žemės ūkis turi taikstytis su nauja realybe: klimato kaita jau įvykusi

Lietuva

Žemės ūkis / Unsplash

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

365020

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Aurelijus Veryga džiaugiasi, kad Vyriausybė paskelbė nacionalinio lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnų, kurios sunaikino didelę dalį ankstyvųjų daržovių ir uogų derliaus. Tiesa, jo manymu, dabar svarbiausia yra ieškoti ilgalaikių sprendimų žemės ūkiui.

„Reikia žemdirbiams padėti, tačiau turime ieškoti būdų, kaip prisitaikyti ilguoju laikotarpiu. Nesu ekspertas, bet atrodo, kad klimato kaita jau yra įvykusi – visi regionai dabar jau turi savo iššūkių. Tad man visada kyla klausimas – kiek dėmesio skiriame prisitaikymui, nes nuo to dabar viskas ir priklauso. Žemės ūkis turi galvoti, ką daryti, kad išvengti didžiulės žalos ateityje“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Veryga.

„Tiesa, labai gerai, kad paskelbta ekstremali situacija, nes tai atriša Vyriausybei rankas naudoti rezervo lėšas bei prašyti pagalbos iš Europos Komisijos (EK), kas, kaip suprantu, jau yra padaryta“, – teigė Europos Parlamento (EP) narys.

Anot jo, visos Europos šalys rūpinasi savo vietiniais ūkininkais, o Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio tam. A. Veryga mano, kad žemės ūkis turi reikšmingą įtaką ir šalies saugumui.

„Visos valstybės taip daro dėl savo žemės ūkio (...). Žemės ūkis turėtų būti didesnio mūsų rūpesčio objektas, kadangi tai strateginis sektorius, nuo kurio priklauso mūsų saugumas, nes maistas yra kritinis išteklius. Jei jis tampa sunkiai prieinamas – gali laukti didžiuliai neramumai, visuomenė supyktų ir t. t.“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra siekė 5,3 °C (teigiama anomalija – 5,8 °C).

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt