Šimtmečio maršrutas. Susipažinkite su Lietuvos Prezidentu K. Griniumi

Marijampolė

VTD

Rita DragūnaitėŠaltinis: Etaplius.lt

17355

Valstybinio turizmo departamento organizuotoje kontaktų mugėje Marijampolėje, ekskursijos metu, svečiai turėjo galimybė susipažinti su K. Grinio muziejumi ir šiek tiek sužinoti apie lankytiną miestą. Ekskursiją vedė ir miesto svečius supažindino su lankomų objektų istorija Tomas Kukauskas- Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotojas.

Foto galerija:

Istorikas Tomas sužavėjo dalyvius intriguojančiais pasakojimais ir subtilybėmis apie žymius to meto miesto gyventojus, K. Grinių ir jo šeimą. K. Grinio memorialinis muziejus įtrauktas į Lietuvos šimtmečiui skirtą maršrutą. Buvusio Lietuvos Prezidento biografija atskleidžia asmens aktyvų gyvenimo būdą ir meilę savo šaliai.

Kazys Grinius (1866-12-17 – 1950-06-04) trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, gydytojas, Varpininkų komiteto narys, aktyvus lietuvių kultūrinės veiklos veikėjas. 1920 m. paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui, 1922 m. – Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas. Išrinktas į I, II bei III Seimus. 1926 m. – Lietuvos Respublikos prezidentas. 1893 m. K. Grinius, gavęs medicinos gydytojo diplomą, devynis mėnesius dirbo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. Grįžęs į Lietuvą, apsigyvenęs Marijampolėje, vertėsi gydytojo praktika ir daug rašė į laikraščius „Varpą“, „Ūkininką“, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais.

K. Grinius žemdirbiams leido „Varpo“ priedą, „Ūkininką“ ir kalendorius, dalyvavo beveik visuose Varpininkų susirinkimuose. 1896 m. komiteto nutarimu persikėlė su šeima į Kudirkos Naumiestį padėti sergančiam V. Kudirkai. 1898-1902 m. gyvendamas Pilviškiuose rūpinosi spaudos platinimu. Kartu su žmona Joana dažnai vykdavo į Prūsiją atgabenti draudžiamosios literatūros.

1903-1904 Griniai grįžo į Marijampolę. Jų namai įkurti netoli Bažnyčios.1905 m. pabaigoje K. Grinius buvo suimtas. Grįžęs į Marijampolę su kitais vienminčiais įkūrė „Šviesos“ draugiją, kuri įsteigė Marijampolėje pirmąją, lietuvių kalba dėstomąją mokyklą. Draugija sparčiai didėjo, todėl tokia kultūrinė veikla žandarams nepatiko. K. Grinius buvo pasodintas į Kalvarijos kalėjimą. 1910 m. K. Grinius vėl grįžo į Marijampolę ir po metų suorganizavo pirmąją žemės ūkio parodą, į kurią buvo nuspręsta nepriimti transparanto su cariniu himnu, kuris buvo įrašytas žydiškai. Šis elgesys kvalifikuotas kaip caro autoriteto įžeidimas ir K. Grinius vėl buvo pasodintas į Kalvarijos kalėjimą.

1914-1919 m. K. Grinius su šeima pasitraukęs nuo karo į Rusijos gilumą, su J. Jablonskiu ir P. Mašiotu buvo išrinktas į Rusijos vyriausiąją lietuvių Tarybą. 1918 m. Kislovodske nužudyta jo žmoną Joaną ir dukrą Gražiną. Po skaudžios šeimos netekties, 1919 m. K. Grinius išvyko į Prancūziją. Ten mirė jo sūnus Jurgutis. 1919 m. lapkričio mėn. K. Grinius grįžo į Marijampolę. 1920 m. jis buvo Steigiamojo Seimo, o vėliau ir kitų seimų narys. 1920 - 1922 m. Kazys Grinius buvo ministeris pirmininkas ir su P. Ruseckiu redagavo laikraštį „Lietuvos žinios“.

1922 metais K. Grinius pradėjo vadovauti Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriui. Rūpestingai vystė sanitarinę-profilaktinę kryptį, rūpinosi motinos ir vaiko sveikatos centrų steigimu, mokinių sveikata, pirčių steigimu. Jo iniciatyva buvo įkurta „Pieno lašo“ draugija, kuriai jis vadovavo ir būdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu. K. Grinius įkūrė draugiją kovai su tuberkulioze ir buvo jos pirmininkas. Taip pat, įkūrė pirmąjį tuberkuliozinį dispanserį Kaune, 1930 m. buvo pastatyta sanatorija tuberkulioze sergantiems Panemunėje, 1937 m. - sanatorija tuberkulioze sergantiems Romainiuose. Vokiečių okupacijos metu K. Grinius pasirašė protesto raštą dėl Lietuvos kolonizavimo ir žydų žudymo. Už tai okupantai jį ištrėmė iš Kauno į Selemą. 1944 m. K. Grinius atsidūrė tremtyje Vokietijoje.

Už nuopelnus Lietuvos medicinai K. Griniui buvo suteiktas medicinos mokslų garbės daktaro vardas. K. Grinius toliau rūpinosi gyvybiniais Lietuvos reikalais. Tikėdamas lietuvių tautos amžinybe 1947 metais kreipėsi į 16 valstybių vadovus, Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas gelbėti lietuvių tautą, padėti, siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1950 metų birželį K. Grinius susirgo plaučių uždegimu ir birželio mėnesį mirė. Urna su velionio palaikais saugota namuose ir 1951 m. spalio 21 d. palaidota lietuvių tautinėse kapinėse, pastatytas paminklas. 1994 m. spalio mėn. 7 d. urna su K. Griniaus pelenais buvo parvežta į Lietuvą ir su derama pagarba perlaidota gimtojoje Selemoje, kur stovi Kęstučio Balčiūno granitinis paminklas šiam įžymiam Sūduvos Sūnui.

K. Griniaus memorialinis muziejus įkurtas 1998 m. sausio 2 dieną. Tai vienas iš nedaugelio senovinės, tradicinės, medinės architektūros paveldo objektų. Muziejaus pagrindinė veikla, tai eksponatų kaupimas ir saugojimas, siekiant visuomenei pristatyti Lietuvos Prezidento K. Griniaus gyvenimą ir veiklą. Čia visuomenė supažindinama tiek su kilnojamosios kultūros vertybėmis, tiek su nekilnojamosios kultūros vertybe – „Grinių namais“ ir šių namų istorija.

Nuolatinės ekspozicijos įrengtos trijuose kambariuose:

Pirmojo kambario ekspozicija

Pirmojo kambario ekspozicija skirta atskleisti dr. K. Griniaus svarbiausiems gyvenimo faktams. Šiam tikslui panaudota: 30x40 cm dydžio fotografijos, originalus didelis dr. K. Griniaus fotografinis portretas, darytas 1926 m. Kaune, K. Griniaus rašytos knygos (originalai ir kopijos), atsiminimai, dr. K. Griniaus redaguoto “Ūkininko” vieni pirmųjų numerių, K. Griniaus redaguoti medicininiai žurnalai bei žurnalai, kuriuose yra jo rašyti straipsniai, taip pat knygos, spaudiniai išleisti apie dr. K. Grinių. Tame pačiame kambaryje stovi skulptoriaus Kęstučio Balčino sukurtas biustas bei JAV pagaminta K. Griniaus palaikų urnos kopija, o aplink juos kabo fotografijos, susijusios su K. Griniaus mirtimi, palaikų perlaidojimu.

Antrojo kambario ekspozicija

Antrojo kambario vaizdasAntro kambario ekspozicija atskleidžia dr. K. Griniaus politinę, visuomeninę veiklą nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Apie tai pasakoja eksponuojamos fotografijos, atvirukai, knygos.

Trečiojo kambario ekspozicija

Trečiame kambaryje įrengta ekspozicijos dalis skirta dr. K. Griniaus sūnums: Kaziui, Lietuvos Generalinio štabo pulkininkui, Liūtui, aktyviam lietuvybės puoselėtojui JAV, Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus bendražygiui bei sūnėnui Vytautui Bacevičiui, Tauro apygardos štabo viršininkui, bolševikų sušaudytam Tuskulėnuose.

Kviečiame visus susipažinti su Lietuvos Prezidento K. Grinio gyvenimu iš arčiau ir apslankyti memorialiniame muziejuje.

Muziejų rasite adresu Bažnyčios g. 23, Marijampolė.

Informacija tel. 8 (343) 91362

El. paštas: grinmuziejus@gmail.com

Darbo laikas: Pirmadieniais - šestadieniais 9:00 – 17:00 val.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt