Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis / Andrius Ufartas/ELTA
Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS.LT
„Dabar Seimo kancleriui tiesiogiai pavaldūs 45 padalinių vadovai, tai yra nelabai suvokiama. Kreipsiuosi į politikus, jeigu būčiau paskirtas, kad reikia greituoju būdu įsivertinti situaciją ir Valstybės tarnybos įstatymo priedelyje numatyti, kaip ir kitose kanceliarijose, kaip, pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarijoje, kad būtų vicekancleriai. Pavyzdžiui, vienas vicekancleris gali būti teisėkūrai, kitas – logistikai ir kitiems dalykams“, – pirmadienį po susitikimo su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija žurnalistams sakė A. Stončaitis.
„Elementari vadyba sako, kad vadovas maksimaliai produktyviai gali darbuotis su dešimt, na, daugiausia dvylika tiesiogiai pavaldžių kitų grandžių vadovų. Paskui procesas vadybiškai tampa visiškai neefektyvus ir pradeda stabdytis ir sprendimų priėmimas, ir galų gale aprėptis“, – tvirtino jis.
Dabar Seimo struktūroje kanclerio pavaduotojų nenumatyta. Kancleriui tiesiogiai pavaldūs dauguma padalinių vadovų.
Pasigenda projektų vadovų
Kandidatas į kanclerius taip pat stebėjosi, kad Seimas vykdo didžiulius IT ir kitus projektus, tačiau tai daroma nepaskyrus konkretaus projekto vadovo.
„Seimo kanceliarija valdo didžiules informacines sistemas ir jos daugeliu atveju yra pagrindas valstybės valdymui, tai yra kaip didžiuliai projektai, bet projektų vadovų nėra. Priskiriamos šešta, septinta ar aštunta funkcija kokiam nors darbuotojui“, – teigė A. Stončaitis.
Anot jo, kitąmet Seimo kanceliarija su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vadovybės apsaugos tarnyba pradės dar vieną didelį projektą – Nepriklausomybės aikštės ir požeminio tunelio rekonstrukciją.
„Jau lyg ir projektavimas eina į pabaigą, bet projekto vadovo niekas iki šiol nelabai galvojo, kad reikėtų. Procesai ne taip yra valdomi“, – kalbėjo kandidatas į Seimo kanclerius.
A. Stončaitis apgailestavo, jog darbo užmokestis Seimo kanceliarijoje yra vienas mažiausių, palyginti su Vyriausybės ir Prezidentūros kanceliarijomis.
Sieks sukurti skatinimo tvarką
Jis sakė, kad būtina ne tik didinti atlyginimus, bet ir sukurti darbuotojų skatinimo tvarką.
„Nėra šiandien kosmosas, jeigu kalbėsime apie motyvavimo priemonę darbuotojui, papildomas medicinos draudimas, nėra kosmosas, jeigu kalbėsime apie dalinį poilsio finansavimą ar kitką. Darbuotojas turi būti lojalus organizacijai, tik šituo principu organizacija gali būti sėkminga“, – pažymėjo A. Stončaitis.
Jo duomenimis, metų pabaigoje iš neužimtų etatų, kitų šaltinių Seimo kanceliarijoje sutaupyta apie 400 tūkst. eurų.
„Jie (kanceliarijos darbuotojai – BNS) tikisi po 50–60 eurų kalėdinių priedų, kas visiškai pateisina. Bet ir jų nebelieka, nes absoliuti dauguma politinio-asmeninio patarėjų nenaudojo atostogų ir iš tų pinigų reikia sumokėti jiems atostoginius (pasibaigus kadencijai – BNS). Dėl to darbuotojai jaučia skriaudą“, – tvirtino kandidatas į Seimo kanclerius.
Jis pabrėžė, kad kalbama apie teisės ekspertus, kitų sričių specialistus.
„Tai žmonės, nuo kurių priklauso teisėkūros proceso kokybė“, – teigė A. Stončaitis.
„Kam jas reikia pirkti?“
Kandidatas tvirtino matąs ir neūkiškumo apraiškų, nesuprantama vadino Seimo autoūkio priežiūrą.
„Nė vienos mašinos nėra jaunesnės nei 10–12 metų. Kokį sprendimą priima? Nupirkti penkias naujas mašinas. Kam jas reikia pirkti?“ – stebėjosi A. Stončaitis.
Anot jo, daug racionaliau automobilius nuomoti.
„Trejus metus pavažinėjai ir vietoj penkių automobilių iškart atsinaujina 15–17, iš esmės parkas atnaujintas už tas pačias lėšas“, – tvirtino jis.
Pasak A. Stončaičio, šiuo metu Seimas turi 25 mašinas ir 19 vairuotojų.
Atmeta raginimus dėl politinio atšalimo
Nuolatinio vadovo Seimo kanceliarija neturi nuo kovo, kai iš pareigų buvo atleistas Modestas Gelbūda daugiau kaip pusei parlamentarų paskelbus nepasitikėjimą jam.
A. Stončaičio kandidatūrą į kanclerius pasiūlė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
A. Stončaitis pranešė sustabdęs narystę partijoje, žadėjo būti politiškai neutralus vadovaudamas Seimo kanceliarijai.
Jis atmetė konservatorių teiginius, kad reikėtų politinio atšalimo laikotarpio prieš einant naujas pareigas.
„Būkime vienodi, kolega, su kuriuo darbavausi Seime, Stasys Šedbaras, iš Seimo narių išėjo į Konstitucinio Teismo teisėjus. Nemanau, kad kitaip turėtų būti reguliuojama“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė A. Stončaitis.
Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl A. Stončaičio skyrimo Seimo kancleriui.