Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
D. Andrijauskaitės nuotr.
Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: BNS
Varėnos rajono mero potvarkiu kasmetinė Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei.
Taip įvertinta jos „visuomeniškai aktuali publicistika, ugdanti visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai“
Dalia Kuodytė (1962 01 21) – istorikė, politikė, visuomenės veikėja, viena pirmųjų pradėjusi Lietuvos partizaninio karo mokslinius tyrinėjimus. Su kolegomis Kaune įkūrė pirmąjį Tremties ir rezistencijos muziejų, buvo jo sukūrimo idėjos autorė. Pradėjo leisti periodinį leidinį „Laisvės kovų archyvas“ ir buvo jo redaktorė. Subūrė bendraminčių komandą iš visos Lietuvos, kurie rinko, tyrinėjo ir rašė apie pasipriešinimo kovas ir patirtas tautos kančias.
1990–1997 su savo komanda apvažiavo ir užrašė arba nufilmavo šimtus išlikusių gyvų partizanų ir ryšininkų prisiminimų. Šiuo metu vertingiausi iš įamžintų prisiminimų perduoti ir saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Buvo viena pirmųjų KGB archyvų tyrėja, darbavosi Amerikos lietuvių archyvuose. Pasaulio lietuvių bendruomenė patikėjo jai įgyvendinti kelių dokumentų rinkinių apie laisvės kovas projektą. Buvo viena iš Genocido muziejaus Vilniuje steigėjų. Inspiravo daugelį centro veiklų – periodinio leidinio „Genocidas ir rezistencija“ bei daugybės knygų leidybą. Mokslinėje spaudoje paskelbė studijų ir straipsnių apie Lietuvos partizanų ginkluotą kovą su sovietiniu okupaciniu režimu, partizanų junginius ir vadus, KGB veiklą. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Organizavo įvairias parodas mūsų šalyje ir Europoje
Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, eksparlamentarė yra penktoji šios premijos laureatė.
.Anksčiau Adolfo Ramanausko-Vanago premijos skirtos: LGGRTC Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui, istorikui, buvusiam LGGRTC Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui, buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, filosofui, publicistui Kęstučiui Kazimierui Girniui, partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui
A. Ramanausko-Vanago premija skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas, partizanų atminimo įamžinimą, patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą bei rėmimą.
Aktyvus partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944–1953 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų žuvo.
Parengta pagal BNS ir Varėnos r. sav. pranešimus