PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Rugpjūčio 23 d. 14:56

A. Norkienė kelia klausimą dėl Energetikos ministerijos pasirinkimo statant tvorą su Baltarusija: nuogąstavimai pildosi

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt


185504

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, vertindama pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtą nutarimą dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo, sako, kad išsakyti nuogąstavimai dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams, jos nuomone, kol kas pasitvirtina. „Valstietė“ kelia klausimą, kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent Energetikos ministerijai, kuri, politikės vertinimu, yra pasižymėjusi ne vieno projekto, susilaukusio „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinimu.

„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.

„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.

Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.

ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.

„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.

„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.

508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.

Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.

Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.

Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.

Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.

 

 

ELTA