Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Klaipėdos fotografijos galerijoje KKKC parodų rūmuose gegužės 12 d., penktadienį, atidaroma Audriaus Naujokaičio (1961-2012) fotografijų paroda „New York, New York“.
Fotografijų parodoje pristatoma serija darbų, kuriuos A. Naujokaitis kūrė gyvendamas Niujorke. Kadangi jis buvo susijęs su Antologijos archyvu (Anthology Film Archives), tarsi natūraliai pradėjo daug fotografuoti, filmuoti - dokumentuoti supančią aplinką, akcijas, performansus, kurti dokumentinius filmus. Jo archyvą sudaro galybė dokumentinių ir meninių fotografijų, taip pat videoįrašų - Niujorko aplinką fiksuojančių vaizdų.
Parodos organizatoriai dėkingi menininko mamai Stasei Naujokaitienei, ypač daug padėjusiai surengiant parodą Klaipėdos fotografijos galerijoje.
A. Naujokaitis buvo dailininkas, fotografas, grafikas, freskų tapytojas, ilgametis Antologijos filmų archyvo (Niujorkas, JAV) kuratorius.
Kalbant apie „kartas“, A. Naujokaitis priklauso Ričardo Nemeikšio, Gintaro Palemono Janonio, Ričardo Bartkevičiaus, Marijaus Piekuro, Arvydo Baltrūno kartai. Tačiau jam nesvetima ir kiek vyresnės kartos (ar kartų) tapytojų - Algio Skačkausko, Henriko Čerapo, Jono Gasiūno, Vidmanto Ilčiuko, Audriaus Dzikaro estetinė pasaulėžiūra, apskritai, XX a. 9-ojo dešimtmečio antrosios pusės mūsų tapybos mitopoetika, netgi (kiek ironiška) mistikos dozė, naujai atgijęs simbolizmas.
A. Naujokaičio kūrybą sąlygiškai galima būtų skelti į dvi dalis - kūrybą Lietuvoje ir kūrybą išvykus į JAV. Lietuvoje jis daugiausia kūrė paveikslus, grafiką, fotografavo. Šiuo kūrybos periodu, šalia arsiškos-gudaitiškos tapybos mokyklos, galima pastebėti ir dvi A. Naujokaičiui įtaką dariusių asmenybių - Justino Mikučio ir Viliaus Orvido - pėdsakų.
Atsidūrus JAV, A. Naujokaičio kūrybos braižas ir būdai šiek tiek keitėsi, o tokia stipriai padariusia įtaką asmenybe tapo filmininkas Jonas Mekas. Šalia tapybos, grafikos, atsirado asambliažai, su nauja jėga atgijo fotografavimas, taip pat svarbią vietą užėmė video-, ypač kaip dokumentuojanti medija.
Keletą paskutinių metų, menininkui vis dažniau viešint Lietuvoje, netgi įsikūrus ir dirbant Fluxus ministerijoje Vilniuje, lietuviškasis ir amerikietiškasis kūrybos lygmenys tarsi vėl pradėjo maišytis, lietis į viena.
ELTA