Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Simonos Meiliūnienės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Radviliškio miesto kultūros centras
Ilgametis Joniškio gyventojas, o dabar ir Radviliškio krašto šviesuolis, Amalijus Narbutas – savamokslis kūrėjas, kurio vardas net 38 kartus įrašytas į tarptautinius meno katalogus. Nuo pirmosios publikuotos karikatūros 1952-aisiais iki šių dienų jis išliko ištikimas esmei: tikslumui, minčiai, etikai ir šviesiam humorui.
Parodos vakaro metu kultūros centro erdvę pripildė ne tik kūriniai, bet ir šiluma – susitikimo, dalijimosi, atpažinimo atmosfera. Vakaro vedėja Svetlana Viluskienė jautriai pristatė ekspoziciją ir autorių, pakviesdama jį į asmenišką, gyvą pokalbį, kuris leido ne tik išgirsti apie kūrybą, bet ir pajusti kūrėjo laikyseną bei santykį su menu.
Pokalbiui įsibėgėjant, žodį tarė menotyrininkė ir artima autoriaus bičiulė Michalina Adomavičienė. Ji išsamiai papasakojo apie sudėtingą, bet prasmingą Amalijaus gyvenimo kelią – glaudžiai susijusį su istorine tikrove, moraliniais išbandymais ir nuoseklia kūrybine saviugda.
Amalijus Narbutas gimė 1934 m. Klaipėdoje, kilęs iš bajoriškos giminės. Nors pavardė atspindi kilmę, viską gyvenime jis pelnė atkakliu darbu, intelektualiniu smalsumu ir menine drąsa. Jo vaikystė paženklinta politinėmis negandomis – tėvas 1941 m. ištremtas į Sibirą, šeima slapstėsi, o pats Amalijus 1947 m. už disidentines pažiūras pašalintas iš Radviliškio mokyklos, gavęs vadinamąjį „vilko bilietą“. Nepaisant to, baigė inžinerijos studijas Kauno politechnikos institute, dirbo, dėstė, rašė mokslinius darbus. Tačiau menas visada buvo jo gyvenimo dalis – vidinė būtinybė, laisvės forma. Nors niekada nebaigė dailės akademijos, jo kūryba – tarptautinio masto. Darbai eksponuoti Italijoje, Japonijoje, Irane, Kanadoje, Kipre ir kitur. Pirmoji paroda įvyko Šiauliuose 1979 m. – tai buvo svarbi meninė deklaracija.
Retrospektyvinė paroda Radviliškyje aprėpia visą autoriaus kūrybos amplitudę – nuo linoraižinių, ofortų, satyrinių karikatūrų iki vinječių, leidinių dizaino, portretinių ciklų ir kompiuterinės grafikos. Kiekvienas eksponatas – tai vizualinis pasakojimas apie žmogų ir laiką. Ypatingo dėmesio parodoje sulaukė keli kertiniai autoriaus kūrybos bruožai: subtiliai komiškas ir mąslus satyrinis žmogeliukas – tarsi Amalijaus alter ego, perteikiantis šiuolaikinio pasaulio absurdus; atgimimo simboliais tapę iškilių asmenybių – Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir kitų – portretai; spalvos atsiradimas vėlyvuosiuose darbuose, ženklinantis kūrybinį virsmą ir emocinį gilėjimą; bei technologijų įtraukimas, liudijantis menininko gebėjimą keistis kartu su laikmečiu, neprarandant turinio gelmės ir išliekamosios vertės.
Renginio metu svečiai turėjo galimybę išgirsti paties kūrėjo mintis – pokalbyje netrūko gilios išminties ir šiltos ironijos. Po jo sveikinimo žodžius tarė Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Alfredas Juozapavičius, pabrėždamas kūrėjo svarbą miesto kultūrai. Kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė pasidžiaugė likimo vingiais, kurie suteikė galimybę pažinti kūrėją ir pasaulį. Tapytojas, dailės mokytojas Ramūnas Dagys savo kalboje pabrėžęs parodos įvairiapusiškumą pažadėjo kūrėjo darbus pristatyti savo mokiniams.
Didelį įspūdį paliko ir ypač kruopštus Radviliškio kultūros centro darbuotojų – Simonos Meiliūnienės, Kęstučio Kasperavičiaus ir Evaldo Jasiūno – darbas rengiant ekspoziciją. Specialiai šiai parodai buvo sukurtos išskirtinės erdvės, kuriose kūriniai įgavo naują kontekstą ir estetinį gyvumą. Pats autorius, su šypsena žvelgdamas į iškabintus darbus, juokaudamas prisipažino kai kurių net neatpažinęs – taip organiškai ir šiuolaikiškai jie buvo įkomponuoti į naująją ekspozicinę aplinką.
Artimieji ir draugai dalijosi nuoširdžiais prisiminimais bei emocijomis. Autorius su savimi atsinešė keletą savo knygų – dovanojo jas susirinkusiesiems, palikdamas autografus ir šiltus linkėjimus.
Renginio pabaigoje nuskambėjo nuoširdūs padėkos žodžiai autoriui – už drąsą, autentiškumą ir reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūrą. Meno vadovas Kęstutis Pakštas parodos erdvę pripildė gyvai atliekamais muzikiniais kūriniais – jie įprasmino tylą tarp žodžių ir linijų, užpildė salę jaukumu ir prasme.
Kviečiame visus apsilankyti Radviliškio miesto kultūros centre – susipažinti su išskirtine Amalijaus Narbuto kūryba ir išgirsti linijos kalbą, kalbančią apie tai, kas nesensta.