Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
„Esminis biudžeto trūkumas tas, kad jis statomas ant kreivų pamatų, klaidingos prielaidos, kad ekonomika kitąmet augs 1,4 proc.“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė parlamentaras, akcentavęs pesimistiškesnę Lietuvos banko, numatančio 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir tai, jei geopolitinė situacija regione išliks stabili.
„Ekonomikos augimo kitąmet nebus. Tai reiškia, kad pajamos, kad bus mažesnės, nei numatytos biudžete, o išlaidos – didesnės. Vadinasi, deficitas bus ne 4,9 proc., o didesnis. Ir skolintis reikės ne iki 43 proc. nuo BVP, o daugiau“, – svarstė politikas.
Pasak jo, valstybės pajamų ir išlaidų planą derėjo sudaryti remiantis niūresnėmis šalies ūkio augimo prognozėmis, pavyzdžiui, panašiomis į šalyje veikiančių komercinių bankų, 2023 m. skaičiuojančių 0,5 proc., 0 proc. bei neigiamą BVP augimą (-0,5 proc. (INVL), -1,2 proc. („Luminor“)).
„Iš to išeinant ir reikėtų projektuoti biudžetą ir dėlioti visas valstybės išlaidas ir pajamas. Tada jis būtų realus ir atitinkantis tą realią situaciją“, – pabrėžė A. Mazuronis.
Parlamentaras dar teigė jau dabar aiškiai matantis, kad kitų metų viduryje šį biudžetą, toks, koks pateiktas Seimui, reikėtų koreguoti.
„Priiminėdami dabar šitą biudžetą, jau žinome, kad turėsime jį peržiūrėti. Tad sakau, kad tiksliau, protingiau ir efektyviau elementarios ekonominės logikos prasme būtų dabar sudėlioti biudžetą tokį, koks jis bus realus“, – pažymėjo Darbo partijos pirmininkas.
Vyriausybė kitų metų valstybės biudžetą jau pateikė svarstyti Seimui. Jame numatyta 15,62 mlrd. eurų pajamų ir 18,6 mlrd. eurų išlaidų. Kitų metų šalies finansų planas sudarytas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad kitąmet Lietuvos BVP augs apie 1,4 proc. Skaičiuojama, jog biudžeto deficitas sieks 4,9 proc.