Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Rugilė AugustaitytėŠaltinis: ELTA
Bendraudamas su karo mokyklų absolventais ir karininkais, A. Lukašenka atskleidė, kad šį numanomą Vakarų sąmokslą jis pirmadienį aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Rengiami strateginiai planai, kaip pulti Rusiją“, – sakė baltarusių lyderis, teigdamas, kad Vakarai sieks atakuoti Rusiją „per Ukrainą ir per Baltarusiją“.
„Istorija kartojasi“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Napoleono kariuomenės įsiveržimą į Rusiją 1812 metais ir nacistinės Vokietijos invaziją 1941-aisiais.
V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.
Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį.
Vakarų šalys niekada nėra viešai pareiškusios, kad planuoja pulti Rusiją.
Tačiau A. Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“.
„Šiandien aplink Baltarusiją ir Rusiją vykstantys įvykiai reikalauja mūsų didžiausio budrumo ir susitelkimo“, – perspėjo A. Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad Vakarai stumia pasaulį „plataus masto karo“ link, ir paragino kariuomenę „savo paraką laikyti sausą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį išreiškė panašią nuomonę.
Ji apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes provokuojant Ukrainos krizę ir rizikuojant „atvira karine konfrontacija su mūsų šalimi“.
„Akivaizdu, kad toks susidūrimas sukeltų branduolinio eskalavimo pavojų“, – pareiškime nurodė URM atstovė.