Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Andrius Kubilius / Europos Parlamentas
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Pirmą dieną, kai tik paskelbėme Baltąją knygą, aš pats pasakiau, kad turime suvokti, kad Putino neatgrasysime vien tik jam paskaitę ir pamojavę šia knyga. Pats svarbiausias darbas laukia toliau. Nes galime atgrasyti tik realiais mūsų produkcijos skaičiais – tankais ir dronais“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo A. Kubilius.
„Šiandien pats svarbiausiais dalykas, tai būtent pasirūpinti mūsų kariniais ir materialiniais gynybos pajėgumais ir nuo apmąstymo periodo pereiti prie įgyvendinimo periodo ir daryti konkrečius darbus“, – sakė jis.
Anot eurokomisaro, visas NATO aljansas smarkiai atsilieka nuo Rusijos tiek ginkluotės gamybos mastais, tiek investicijomis. Anot jo, Kremliaus išlaidos karui Ukrainoje šiuo metu pralenkia visas lėšas, kurias Aljansas skiria gynybai.
„Šiandien susiduriame su situacija, ką nuolat kartoja NATO generalinis sekretorius M. Rutte – per 3 mėnesius Rusija pagamina daugiau ginklų nei visos NATO šalys, įskaitant JAV, Britaniją, Kanadą ir Europos Sąjungos per metus laiko“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Šiais metais Rusija, pagal perkamosios galios paritetą, skirs karui daugiau lėšų, nei visos NATO šalys skirs gynybai“, – sakė jis.
Taip pat, anot eurokomisaro, sustiprinus ES gynybos pramonę bus galima galvoti apie tolimesnius žingsnius, tokius kaip bendra Europos kariuomenė.
„Daug kas klausia, kodėl knygoje nėra kalbama apie Europos kariuomenę, visą saugumo architektūrą. Mano nuostata aiški – duokime atsakymą, kaip stiprinsime materialinius pajėgumus. Ir tada atsakysime į tuos klausimus“, – kalbėjo eurokomisaras.
„Noriu pabrėžti, kad Baltoji knyga nėra tai, kur bandėme atsakyti į visus klausimus“, – pridūrė jis.
Primenama, kad praėjusią savaitę EK pristatė vadinamąją Baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Joje siūloma Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikti iki 150 mlrd. eurų paskolų.
Komisija taip pat pristatė plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuris yra plano „ReArm Europe“ dalis. Juo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų skatinamos investicijos į gynybos pajėgumus.
Planu „ReArm Europe“ stiprinami visos Europos gynybos pajėgumai naujomis finansinėmis priemonėmis, o Baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.