Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Andrius Kubilius / Alfa.lt
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Idealistiniu variantu, (šalys narės – ELTA) nuo 2026 metų imtų gynybai skirti 3,5 proc. (…) Taip greičiausiai nebus, kad visos šalys nuo kitų metų skirtų po 3,5 proc. Tačiau tuo idealistiniu variantu per artimiausius ketverius metus į gynybos pramonę būtų įlieta apie 800 mlrd. eurų valstybinių užsakymų lėšų. Tai tikrai dideli pinigai“, – trečiadienį nuotoliniame susitikime su žurnalistais kalbėjo A. Kubilius.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
ELTA primena, kad trečiadienį Europos Komisija pristatė vadinamąją Baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Komisija taip pat pristatė plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuris yra plano „ReArm Europe“ dalis. Juo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų skatinamos investicijos į gynybos pajėgumus.
Planu „ReArm Europe“ stiprinami visos Europos gynybos pajėgumai naujomis finansinėmis priemonėmis, o Baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.