A. Kubilius: ES valstybių sprendimų dėl didesnio skolinimosi gynybai tikimąsi per artimiausią pusmetį

Lietuva

Andrius Kubilius / Dainius Labutis/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT

Tikimąsi, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės per balandį apsispręs, ar naudosis galimybe pažeisti fiskalinę drausmę ir dalies gynybos išlaidų neįskaičiuoti į biudžeto deficitą, o per pusmetį – ar krašto apsaugai finansuoti ims bendrijos remiamas lengvatines paskolas, teigia gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius.

„Be abejo, mums rūpi, kad tomis galimybėmis šalys narės pasinaudotų maksimaliai ir tempai, kurių mes tikimės iš valstybių, yra tikrai pakankamai glausti“, – Seime ketvirtadienį pristatydamas naujausius Europos gynybos dokumentus kalbėjo A. Kubilius.

Vadinamosios „Baltosios knygos“ dokumentuose numatyta galimybė ES narėms leisti 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išleisto krašto apsaugai, neįskaičiuoti į biudžeto deficitą nustatančius Mastrichto kriterijus, taip pat valstybėms narėms per artimiausius metus gynybai suteikti iki 150 mlrd. eurų ES remiamų lengvatinių paskolų.

„Dėl pusantro procento (biudžeto deficito – ELTA) galimybės mes tikimės, kad šalys pareikš savo nuostatas per balandžio mėnesį – ar jos naudosis šia galimybe, ar ne, kad galima būtų bendrai reaguoti ir nesukelti kokios nors sumaišties finansų rinkose“, – tikino A. Kubilius.

„Dėl 150 mlrd. paskolų – kai bus patvirtintas Reglamentas, mes tikimės, kad per artimiausius šešis mėnesius šalys narės imsis veiksmų ir pareikš savo ketinimus“, – pridūrė eurokomisaras.

Kovą Vokietija tapo pirmąja iš didžiųjų ES valstybių, nusprendusi smarkiai sumažinti valstybės skolos limitą.

Šalies parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, kurios leis smarkiai didinti išlaidas gynybai ir skirti 500 mlrd. eurų infrastruktūrai ir kovos su klimato kaita priemonėms.

„Vokietijos pavyzdys tikrai galėtų būti užkrečiamas ir gal labiau užkrėsti galėtų kitas didžiąsias valstybes“, – reaguodamas į Vokietijos valdžios sprendimą pažymėjo A. Kubilius.

Kaip praėjusią savaitę sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, Europos Komisija (EK) teisinį pagrindą skolintis virš 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos ir į deficitą neįskaičiuoti dalies išlaidų, skirtų gynybai, planuoja sukurti iki vasaros.

Premjeras Gintautas Paluckas taip pat yra sakęs, kad Lietuva ketina kuo greičiau pasinaudoti visais naujausiais ES instrumentais dėl galimybių gynybai skolintis daugiau.

Kaip jau skelbta, Lietuva gynybos finansavimui šiemet planuoja skirti iki 4 proc. BVP.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt