Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asmeninio albumo nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Į eterį sugrįžtančioje „Karantinių sportinių pokalbių“ rubrikoje šįkart kalbiname vieną ryškiausių Kyokushin-karate atstovų Lietuvoje, Europos čempionato bronzos medalininką ir geriausią 2019 metų neolimpinių sporto šakų sportininką Antaną Klibavičių. Kviečiame skaityti interviu su sportininku.
Ar jau susigyvenote su nauja karantinine realybe? Kaip sekasi vietoje aktyvaus gyvenimo tempo dabar užsidaryti namuose?
Man prireikė beveik dviejų savačių persiorientuoti, kad viskas taip greitai nesibaigs, kaip greitai prasidėjo. Būti lanksčiam ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai padeda ir pats sportas, nes dažnai būna, jog labai greitai reikia adaptuotis prie kažko naujo, netikėto, neįprasto ir dažniausiai prisitaikyti prie pasikeitimų ne iš gerosios pusės. Taip pat ir ši situacija su virusu: tiesiog įvyko, kas įvyko - negali pakeist situacijos, keisk požiūrį.
Nors po truputį švelninamos karantino sąlygos, vis dėlto dar daug kas draudžiama. Ko jums labiausiai trūksta šiuo metu?
Labiausiai trūksta kolektyvo, bendrų treniruočių. Nors karate sportą galima vadinti indvidualiu, ne komandiniu, tačiau kolektyvas tikrai daro didelį indėlį pasiruošime varžyboms ar ne sezono metu. Mes klube turime net šventą dieną – trečiadienį, – kuomet susirenkame visi, kas po darbų, kas po mokslų ir valandą laiko kovojame. Atrodo keista, bet po tos treniruotės visi išeina su plačiausiom šypsenom kaip po kokios terapijos.
O kaip sekasi sportuoti nuotoliniu būdu? Ar išvis įmanoma nuotoliniu būdu sportuoti kokybiškai?
Man pasisekė, kad ties karantino pradžia mano varžybinis sezonas pasibaigė, todėl daugiau liko tik bendros treniruotės. Kadangi sportuoti indvidualiai nėra naujiena ir kiekvienas pasiruošimas susideda iš individualaus darbo, man asmeniškai nėra kažkokio kokybinio praradimo sportiniu atžvilgiu.
Manau, didesnę žalą kokybiškai patiria komandinio sporto atstovai, bet žinant, kad situacija visiems vienoda, kiekvienas žino, kur gali padirbėti, kad pagerintų savo fizinę būklę ir sugrįžtų po karantino stipresni, greitesni ar ištvermingesni.
Šiais laikais turim daug technologijų, kurios padeda bendrauti nenutrūkstamai ir su vaizdu, todėl manau, kad kokybė gali pablogėti tik jei pats sportininkas neturi noro ir motyvacijos.
Kyokushin-karate – neolimpinė sporto šaka. Kiek įtakos tai turi jums kasdienėje sportinėje veikloje ir bandant populiarinti savo sporto šaką?
Kyokushin-karate – labai populiari sporto šaka Lietuvoje. Stipri federacija, geri rinktinės rezultatai, didelė bendruomenė daug darbo padaro už save, todėl, manau, šioje vietoje kaip ir palengvėja našta populiarinti šią sporto šaką.
Vasario mėnesį Jonavoje vyko Lietuvos suaugusių čempionatas. Labai nustebau, kaip užsipildė arena – buvo malonu gauti tiek palaikymo iš miestiečių.
Europos čempionate laimėtas bronzos medalis – įspūdingas pasiekimas. Kiek daug darbo ir pastangų, valios reikia, kol pasiekiami tokie rezultatai? Ir koks jausmas galų gale pabaigus kovą ir žinant, kad laimėjau medalį?
2019 metų Europos čempionatas vyko Vilniuje, tad tai šiek tiek turėjo privalumų: nereikėjo vargintis keliauti į kitą šalį, federacija sudarė puikiais sąlygas atsiriboti nuo artimųjų, susikaupti kovoms, nes tris dienas iki varžybų gyvenome atskiroje vietoje tik su rinktinės nariais.
Pats pasiruošimas varžyboms skiriasi nedaug: sezono pradžioje su treneriu apžvelgiame būsimų varžybų kalendorių, nusistatom prioritetus ir pradedam ruoštis. Kiekvienas etapas savotiškai sunkus, reikalauja savęs motyvacijos ir užsispyrimo.
Be abejo, visur galioja ir sekmės faktorius. Šis čempionatas buvo labai svarbus, nes jame dalinosi paskutiniai kelialapiai į absoliutų pasaulio čempionatą Tokijuje. Gaila, kad teko pralaimėti pusfinalyje lenkui, bet būti ant prizininkų pakilos ir žinoti, kad keliausi atstovauti savo šaliai pasaulio čempionate, atpirko pralaimėjimo kartėlį.
Pabaigai, keli „blic“ tipo klausimai...
Mėgstamiausias sportininkas? – Anthony Joshua
Geriausias matytas serialas? – „The Last Dance“
Geriausia skaityta knyga? – Robert Harris „Fatherland“
Gražiausia Lietuvos vieta? – Kuršių Nerija
Geriausias asmeninis sporto pasiekimas? – 18 vieta absoliučiame pasaulio čempionate Tokijuje
Su kuo norėtumėte pasikalbėti prie kavos puodelio? – Su Michaelu Jordanu
Su sportininku kalbėjosi Žilvinas Galimovas